„Nuo 2014 m. milijonai tonų juodžemio nemokamai eksportuojama į ŠVEDIJĄ!!! ‼️‼️‼️ Internete yra keletas straipsnių, atskleidžiančių šį faktą. Visa Švedija buvo padengta juodžemiu – kur reikia, kur nereikia!!! (..)
Eksportuota Mariupolio apylinkių ir Poltavos ešelonais. 5 eurai už toną!!!!!???? Už neįkainojamą juodžemį!“, – piktinamasi „Facebook“ tinkle išplatintame įraše.
Jame taip pat teigiama, kad švedai neva ištrynė visą informaciją apie juodžemio importą, melagienų kūrėjai tariamą žemių įsigijimą vadina genocidu.
Reanimavo seną melagieną
Kaip dar 2014 nurodė „Stopfake“ organizacijos faktų tikrintojai, tų metų liepos pradžioje Rusijos žiniasklaida ir socialinių tinklų dalyviai pirmą kartą ėmė tvirtinti, neva Švedija pirks ir eksportuos juodžemį iš Ukrainos.
Ši žinia pasirodė prorusiškuose tinklalapiuose fotostrana.ru, ir „Vkontakte“ grupėje „Odesos liaudies milicija (Antimaidanas)“.
Liepos 26 d. portalas „Rossijskaja gazeta“ pranešė apie Ukrainos dirvožemio eksportą, kaip šaltinį nurodydamas Švedijos žiniasklaidą, konkrečiai – švedų laikraštį „Dagens Nyheter“.
Liepos 27 d. apie tai pranešė ir Rusijos radijo stotis „VestiFM“. Tačiau abu informacijos skleidėjai pridūrė, kad informacija nebuvo oficialiai patvirtinta ar paneigta.
Tačiau Rusijos žiniasklaida nepaaiškino, kad „Dagens Nyheter“ liepos 15 d. straipsnyje pabrėžė, jog gandai apie Švedijai parduodamą dirvožemį buvo paskleisti Rusijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose ir kad „nėra jokių įrodymų, kad tai tiesa“.
Laikraštis taip pat pranešė, kad Švedijos pareigūnai šios informacijos nepatvirtino: Švedijos ambasada Kyjive, Švedijos užsienio reikalų ministerija, Švedijos žemės ūkio ministerija ir šalies muitinės tarnyba teigė nieko nežinantys apie dirvožemio pirkimą iš Ukrainos.
Diktatoriaus pamėgta pasaka
Melą apie tariamą prekybą dirvožemiu kartoja pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, o propagandinė šalies žiniasklaida jį nuolat cituoja.
„Nežinau, kas ir kada užsiėmė derlingo žemės sluoksnio pardavimu iš Ukrainos, nors tokių faktų yra... Tai jų reikalas. Bet negaliu įsivaizduoti, kad žemė parduodama kartu su žmonių palaikais, man tai tiesiog netelpa į galvą“, – per praėjusiais metais vykusį susitikimą su sukarintos patriotinio jaunimo organizacijos „Junarmija“ nariais kalbėjo V.Putinas.
Kaip rašoma valstybinės naujienų agentūros TASS pranešime, vienas iš „Junarmiia“ dalyvių – Levas Kravčenka – per susitikimą papasakojo istoriją apie tai, kaip vienas vokiečių ūkininkas savo sode neva rado 1944 m. Ukrainos teritorijoje žuvusio Raudonosios armijos kario medalį ir perdavė jį Rusijos generaliniam konsulatui.
Pasak L.Kravčenkos, medalis greičiausiai atsidūrė Vokietijoje dėl Ukrainos juodžemio eksporto į užsienį.
Jis kėlė klausimą, ar tik kartu su dirvožemiu į užsienį nėra išvežami ir Antrojo pasaulinio karo karių palaikai.
„Negadinkime faktais geros istorijos“
Tačiau realybėje medalio atradimo ir perdavimo įvykis atrodė kiek kitaip.
Leidinys „Rossijskaja gazeta“ susisiekė su Aleksandru Šotu, kuris 2021 m. radinį perdavė Rusijos Federacijos generaliniam konsulatui Bonoje.
Paaiškėjo, kad medalį rado visai ne „vokiečių ūkininkas“, o perdirbimo įmonės darbuotojas, ir ne žemėje – o šiukšlių krūvoje.
„Medalis iš tikrųjų nebuvo rastas žemėje. Jį iš darbo parsinešė mano tėvas. Jis tuo metu (2019 m.) dirbo atliekų perdirbimo įmonėje.
Kurį laiką medalį turėjo jis, paskui aš jį pasiėmiau ir jis buvo saugomas pas mane. Vieną dieną vėl jį aptikau ir nusprendžiau dar pabandyti susirasti žmogaus, kuriam jis priklausė, giminaičius“, – komentare laikraščiui „Rossijskaja gazeta“ sakė A.Šotas.
Techniškai neįmanoma užduotis
Pats teiginys, kad Ukraina neva eksportuoja juodžemį į užsienį, yra visiškai absurdiškas ir nepagrįstas.
Nėra jokių dokumentais pagrįstų faktų ar nepriklausomų ekspertų tyrimų dėl Ukrainos juodžemio eksporto į užsienį.
Be to, šis teiginys absurdiškas ir ekonominiu požiūriu. Nacionalinės mokslų akademijos Žemės naudojimo instituto direktorius Iosifas Dorošas dar 2022 m. įspėjo, kad per pastaruosius dešimtmečius Ukrainos žemė buvo smarkiai nualinta – šaies dirvožemiai pagal rūgštingumą ir druskingumą yra prieškrizinės būklės.
Jis sakė, kad žemės suarimas valstybėje vidutiniškai siekia 54 proc., o kai kuriuose regionuose – ir daugiau, kai vidutinis Europos šalių rodiklis yra 30-35 proc.
Didelis žemės suarimo procentas lemia didelį nualinimą, todėl anksčiau buvę derlingi dirvožemiai tampa netinkami žemės ūkiui.
Šalies Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija taip pat dar 2022 m. akcentavo, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir klimato kaitos sparčiai didėja dirvožemio erozijos, taršos ir sausėjimo mastai: šiuo metu 58 proc. ukrainiečių žemės yra nualinta, o 20 proc. užteršta.
15min verdiktas: melas. Nėra jokių įrodymu, kad Ukraina eksportuoja ar kada nors eksportavo savo žemes į kitas šalis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
