Atitinka Rusijos propagandą
Šokiruojančia statistika iš didžiausios Europos Sąjungos (ES) valstybės neseniai pasidalyta vienoje „Facebook“ grupėje. Įrašo šiame socialiniame tinkle nebeliko, bet jį galima rasti suarchyvuotą.
Ta pati informacija išlikusi ir tinklalapyje „Patreon“, kur autoriui galima pervesti pinigų, vaizdo įrašų platformoje „YouTube“.
„Vokietijai amen – du statistiniai faktai“, – skelbė įrašo „Facebook“ pavadinimas.
Jo autorius pareiškė: „Vokietija – evrosojūzo (ES rusiškai) lokomotyvas ir pagrindinė jo valstybė, diktuojanti, kurlink plauks šitas evrodurnių laivas. Ir evrosojūzo griūtis prasidės būtent nuo Vokietijos.“
Kad „griūtis neišvengiama“, tariamai kasdien vis aiškiau rodo statistika. Internautas pateikė du skaičius, kurie esą atskleidžia Vokietijos valstybės degradaciją: „šiuo metu 600 000 Vokietijos piliečių yra bomžai (benamiai, valkatos, patvoriniai, visuomenės atliekos); Vokietijoje gyvena 700 000 „pabėgėlių“ iš Ukrainos, kuriems gyvenamą būstą ir pilną išlaikymą suteikia Vokietijos socialinės tarnybos; tik 19 proc. iš jų dirba.“
Šis komentaras dera prie įvairių melagienų apie ukrainiečių pabėgėlius, kurių nuo karo pradžios pastebėta ne viena ir kurias aktyviai platina Rusijos propaganda. Pavyzdžiui, skleidžiama nepagrįsta informacija, kad atvykėliai linkę nusikalsti ar smurtauti, yra nacistinių pažiūrų, net nesilaikantys higienos, kelia grėsmę priimančių šalių saugumui.
Minėtus ar panašius skaičius galima rasti internete. Apie 600 tūkst. benamių lapkritį buvo nemažai rašoma rusiškuose tinklalapiuose. Tokie patys duomenys apie dirbančius ukrainiečius taip pat buvo paviešinti. Bet ir vienam, ir kitam skaičiui įvertinti reikia papildomos informacijos, kuri buvo skelbta Vokietijos žiniasklaidoje.
Benamiu paverčia ir gyvenimo pokyčiai
Kaip tik tuo metu – lapkritį – Federalinė pagalbos neturintiems namų darbo grupė (Bundesarbeitsgemeinschaft Wohnungslosenhilfe, BAG W) išplatino pranešimą, kad stipriai išaugo žmonių, neturinčių būsto, skaičius.
BAG W skaičiavimu, 2021 m. bendras benamių skaičius siekė 383 tūkst. Pernai šis rodiklis šoktelėjo daugiau nei pusantro karto.
Tačiau benamių tarp Vokietijos piliečių padaugėjo vos 5 proc., o kitų šalių piliečių be būsto – net 118 proc. „Pastarojo šuolio priežastis visų pirma yra nepaprastai išaugęs benamių pabėgėlių skaičius, ypač iš Ukrainos“, – pažymėta pranešime.
Federalinė statistikos tarnyba („Destatis“) turi prievolę kasmet sausio 31 d. suskaičiuoti savo būsto neturinčius žmones, kurie gyvena prieglaudose ir panašiose vietose.
Praėjusį sausį tokių buvo 372 tūkst. (prieš metus – 178 tūkst., nors Darbo ir socialinių reikalų ministerija pernai nurodė didesnį skaičių – 263 tūkst.).
Skirtumas tarp duomenų atsiranda, mat „Destatis“ į savo skelbiamą skaičių neįtraukia tų, kurie oficialiai neapsistoję niekur, bet glaudžiasi pas draugus, pažįstamus ar gyvena tiesiog gatvėje.
BAG W duomenimis, pernai bent kurį laiką būsto neturėjo 607 tūkst. žmonių – po tiek gyventojų turi Vokietijos didmiesčiai Leipcigas ar Dortmundas. Tačiau tai nereiškia, kad ši minia nuolat miegodavo, maitindavosi ir kitaip laiką leisdavo gatvėse. Kur apsistoti, visai neturėjo apie 50 tūkst. žmonių – realiai maždaug tiek ir buvo tikrų benamių.
Daugiau nei pusė Vokietijos piliečių „benamiais“ tapdavo nutrūkus nuomos sutarčiai ir, išsinuomoję kitą butą ar kambarį, jie formaliai vėl įgydavo būstą. Kadangi gyvenamosios vietos poreikis bent kai kuriuose Vokietijos regionuose yra didžiulis, kartais šis procesas gali užtrukti.
Penktadaliui ankstesnį būstą teko palikti įsiskolinus už nuomą ar elektros energiją, panašiam skaičiui žmonių – dėl konfliktų gyvenamojoje aplinkoje (pavyzdžiui, su buto kaimynais), kas devintas buvo priverstas išsikraustyti dėl vadinamojo atsiskyrimo (vienų metų, kuriuos reikia pragyventi atskirai norint oficialiai išsiskirti) ar jau pačių skyrybų.
Šie žmonės po kurio laiko taip pat gali išsinuomoti arba įsigyti būstą, laikinai prisiglausti pas draugus ar giminaičius, galų gale apsistoti viešbutyje ar laikinose prieglaudose, tad, kalbant cituoto įrašo autoriaus žodžiais, „bomžais“, kuriems tikrąja to žodžio prasme tenka miegoti gatvėje, jų pavadinti negalima.
50 proc. vokiečių būstą nuomojasi
BAG W vadovė Werena Rosenke pabrėžė, kad infliacija, išaugusios išlaidos ir nuomos kaina sukelia nemažai įtampos mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose. Ypač didelę riziką likti be būsto yra nedideles pajamas gaunantys vieniši asmenys, vieniši tėvai ir daugiavaikės šeimos.
Anot jos, šalies vyriausybės planas įrengti 100 tūkst. naujų socialinių būstų per metus nėra pakankamas (juoba kad per pastaruosius metus atsirado tik 25 tūkst. jų). Esą reikėtų ir 100 tūkst. papildomų įperkamų butų.
Vyriausybė savo ruožu aiškina, kad benamystę nulemia daugelis faktorių (finansinės, namų ūkių, individualios psichosocialinės priežastys) ir tai nebūtinai susiję su prieinamų būstų stoka.
Darbo ir socialinių reikalų ministerijos skaičiavimu, 63 proc. neturinčiųjų būsto sudaro vyrai, jų vidutinis amžius – 44 metai. Didžiuma jų nurodo, kad yra neįgalūs ar kamuojami ilgalaikių ligų, kas ketvirtas – kad yra priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų.
Situaciją gali lemti ir ta aplinkybė, kad vokiečiai tradiciškai nevengia nuomotis būstą, užuot jį įsigiję. 2020 m. kiek daugiau nei 50 proc. jų butus, namus ar kambarius nuomojosi. Pernai šis skaičius jau viršijo 53 proc.
Ši dalis yra didžiausia ES. Palyginimui – Lietuvoje pernai būstą nuomojosi 11,4 proc. gyventojų. Šis rodiklis mažesnis buvo tik Kroatijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje.
Be to, Vokietijoje darbuojasi tūkstančiai žmonių, atvykusių iš kitų šalių, ne ES. Pernai iš 642 tūkst. naujų darbo vietų 437 tūkst. (beveik 70 proc.) užpildė užsieniečiai. Per dešimtmetį šis rodiklis daugiau nei patrigubėjo. Itin daug naujų darbuotojų – atvykėliai iš trečiųjų, ne ES šalių (Ukrainos, Vakarų Balkanų, Indijos, Turkijos, Rusijos, Vietnamo).
Šiems žmonėms dažnai užtrunka susirasti būstą išsinuomoti, jie dar negali įsigyti nuosavo arba neketina apsistoti Vokietijoje nuolat ir ilgalaikės gyvenamosios vietos nė neieško, tad savaime gali tapti „benamiais“.
Dirbti nori daugelis
Vokietija iš tiesų priėmė šimtus tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos. Jų – net daugiau nei nurodyta cituotame įraše iš „Facebook“. Rugsėjo pradžios duomenimis, nuo praėjusių metų vasario pabaigos šioje šalyje buvo užregistruota beveik 1,1 mln. ukrainiečių.
Nors pabėgėliai sutinkami svetingai – jiems nebūtinos vizos, pratęsta galimybė gyventi šalyje be papildomų leidimų ir laikas, kada būtina prisijungti prie privalomo sveikatos draudimo sistemos (kitaip tariant, įsidarbinti arba mokėti įmokas pačiam, jei žmogus formaliai tebedirba Ukrainoje), darbo rinkoje ne viskas vyksta taip sklandžiai.
Užimtumo tyrimų institutas (IAB), Federalinis gyventojų tyrimų institutas (BIB), Federalinės migracijos ir pabėgėlių tarnybos tyrimų centras (BAMF-FZ) ir Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW Berlin) Socioekonominė grupė (SOEP) nuo praėjusių metų atlieka bendrą tyrimą apie pabėgėlius iš Ukrainos.
Pernai vasaros pabaigoje šiam tyrimui buvo apklausta daugiau nei 11 tūkst. žmonių nuo 18 iki 70 metų amžiaus. Šių metų pradžioje beveik 7 tūkst. dalyvių antrą kartą buvo paprašyti papasakoti apie gyvenimo sąlygas ir patirtus pokyčius.
Paaiškėjo, kad daugelis pabėgėlių įsikūrė privačiuose būstuose. Per pusmetį šiek tiek padaugėjo dirbančių žmonių, nemaža dalis kitų taip pat turėjo ambicijų įsidarbinti kuo greičiau, o beveik pusė – planų likti Vokietijoje bent keleriems metams ar visam laikui. Taip pat pagerėjo psichologinė ir suaugusiųjų, ir vaikų būklė.
Darbo agentūros duomenimis, rudenį darbą turėjo 19 proc. darbingo amžiaus atvykėlių iš Ukrainos. Šiam nedideliam, bet po truputį augančiam skaičiui esama ir objektyvių priežasčių. Didžiuma pabėgėlių buvo vaikai, kurie dirbti dar negali, ir moterys, dalis kurių turi rūpintis mažamečiais vaikais arba yra senyvo amžiaus.
Šių metų pradžioje trys iš keturių pabėgėlių buvo jau lankę ar net baigę bent vienus vokiečių kalbos kursus. Šie taip pat buvo kliūtis susirasti darbą (dėl laiko stokos), kartu – ir būdas įsilieti į darbo rinką (ben šiek tiek mokant kalbą lengviau ne tik įsidarbinti, bet ir rasti geresnį darbą).
Spalį vyriausybė paragino Vokietijos kompanijas padėti ukrainiečiams lengviau įsilieti į darbo rinką, pavyzdžiui, netaikyti griežtų reikalavimų dėl kalbos, pasiūlyti papildomą mokymąsi.
Pabėgėlių šeimų pajamų vidurkis metų pradžioje tesiekė 850 eurų, o mediana (vidurinė vertė tarp mažiausio ir didžiausio rodiklio) – tik 750 eurų. Pastaroji suma yra daugiau nei perpus mažesnė, palyginti su visais Vokietijos gyventojais.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Įraše pateikti skaičiai daugiau mažiau atitinka skelbiamą statistiką, bet realios situacijos jie neatskleidžia. Tikrų benamių – gyvenančių tiesiog gatvėje – Vokietijoje priskaičiuojama apie 50 tūkst., daugybė kitų žmonių apsistoję pas bičiulius, giminaičius ar laikinose prieglaudose. Didelę dalį jų sudaro ukrainiečių pabėgėliai, kurie savo būsto dar ir negali turėti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
