Socialiniuose tinkluose platinamoje publikacijoje tvirtinama:
„Rytų ukrainiečiai yra vietiniai gyventojai žemėje, kurią jie šiandien užima Ukrainoje, ir jie yra etniniai rusai, kurie nebenori būti dalimi žudikiškos nacistinės Kyjivo vyriausybės, kuri per pastaruosius aštuonerius metus iki Rusijos įsikišimo nužudė daugiau kaip keturiolika tūkstančių etninių rusų“.
Tai, kad Rytų Ukrainoje gyvena etniniai rusai, šios publikacijos autorius laiko priežastimi pasinaudoti apsisprendimo teise – kurti referendumus dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.
Tačiau reali padėtis turi daug rimtų ir iš esmės svarbių skirtumų.
Pirmasis ir, ko gero, svarbiausias – tai būtinybė atskirti žmones, kurie kasdieniniame bendravime vartoja rusų kalbą, nuo tų, kurie save identifikuoja kaip etninius rusus. Šiuo atveju, svarbiausiu šaltiniu išlieka 2001 m. visuotinio Ukrainos gyventojų surašymo duomenys.
Rusais savęs nelaiko
Donecko srityje (kurios didžiąją dalį kontroliuoja vadinamoji Donecko liaudies respublika, t. y. ji yra okupuota Rusijos) šis santykis buvo toks: 56,9 proc. gyventojų save įvardijo kaip ukrainiečius, o 74,9 proc. savo gimtąja kalba laikė rusų kalbą.
Luhansko srityje („Luhansko liaudies respublika“, kaip teigia Maskva) 58 proc. apklaustųjų save įvardijo kaip ukrainiečius, 30 proc. nurodė ukrainiečių kalbą kaip gimtąją (68,8 proc. nurodė rusų kalbą kaip gimtąją).
Panaši padėtis yra ir kituose regionuose, apie kurių aneksiją paskelbė Rusija.
Zaporižios srityje gyveno 70,8 proc. ukrainiečių, o daugiau nei pusė jų ukrainiečių kalbą įvardijo kaip gimtąją (50,2 proc.). (rusų kalbą – 48,2 proc.).
Chersono srityje didžioji dauguma respondentų – 82 proc. – save laikė ukrainiečiais, o 73,2 proc. apklaustųjų ukrainiečių kalbą įvardijo kaip gimtąją.
Vienintelis regionas, kuriame etniniai rusai iš tikrųjų vyravo, buvo Krymo autonomija, kur 58,5 proc. respondentų save priskyrė rusams (24,4 proc. – ukrainiečiams).
Apskritai, visuose rytiniuose ir pietrytiniuose Ukrainos regionuose buvo stebimas panašus vaizdas – dauguma gyventojų etninės tapatybės požiūriu save laikė ukrainiečiais. Tačiau nemaža dalis apklaustųjų taip pat nurodė, kad jų gimtoji kalba yra rusų.
Tikėtina, kad dėl šios priežasties Rusijos oficialiuose pareiškimuose ir propagandiniuose tekstuose beveik išimtinai vartojama sąvoka „rusakalbiai“, o ne „rusai“, nes pastaruoju atveju tektų pripažinti, kad visur, išskyrus Krymą, kalbama apie mažumą.
Kitų šalių pavyzdžiai
Tačiau negalima tapatinti etninės kilmės ir kalbos.
Pavyzdžiui, šiuolaikinėje Airijoje dauguma gyventojų vis dar negali susikalbėti airiškai, o kai kuriose vietovėse airiškai kalbančiųjų skaičius nesiekia net 30 proc.
Tačiau neįsivaizduojama, kad kas nors, remdamasis tuo, apibrėžtų angliškai kalbančius airius kaip etninius anglus.
Taip pat niekas nelaikytų gausių Nigerijos tautų anglų tautos atšaka, remdamasis tuo, kad jos ne tik turi daugybę savo kalbų, bet ir anglų kalba tebėra oficiali tautos kalba.
Toks sąvokos supriešinimas nepriimtinas ir Ukrainos atžvilgiu.
Dauguma gyventojų visuose Rusijos okupuotuose regionuose (išskyrus Krymą) save įvardijo kaip etninius ukrainiečius.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Painiojamos sąvokos „rusakalbis“ ir „etninis rusas“.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
