I.Kolomoiskis, dabar jau buvęs Dniepropetrovsko regiono gubernatorius, tik dar labiau pakurstė kalbas, kad Ukrainos valdžiai bus sunku tvarkytis su savo įtakos nenorinčiais prarasti oligarchais. Bandydamas apginti savo pozicijas valstybės valdomoje energetikos kompanijoje I.Kolomoiskis žengė tiek toli, kad į jos būstinę atsivedė savo ginkluotą apsaugą.
P.Porošenkos atsakas buvo griežtas. Tie, kas nepaklus Kijevo reikalavimams, turės trauktis.
„Jei Porošenka nebūtų jo atleidęs, tai reikštų, kad oligarchai šalyje gali pasiimti turtą, kurio užsimano, atsivežti ginkluotą apsaugą į sostinę ir grasinti. Tai nėra gerai valstybei“, – kalbėjo žurnalistas ir Aukščiausiosios Rados deputatas Mustafa Naijemas. Jo manymu, I.Kolomoiskio nušalinimas buvo vienintelė išeitis.
Tiesa, I.Kolomoiskis nėra paprastas oligarchas. Jis – didžiausio Ukrainos komercinio banko vienas iš įkūrėjų, bei aktyviausias Ukrainos pajėgų ir Kijevo politikos rėmėjas kovoje su Rusijos kolaborantais.
I.Kolomoiskis pripažįsta, kad P.Porošenka privalo parodyti savo ir valdžios galią. „Aš jo darbuotojas, bet elgiausi taip lyg būčiau lygus su juo. Aš nesu tinkamas valdžios vertikalės struktūrai. Aš jai svetimas“, – aiškino jis, turėdamas galvoje, kad jam reikalinga tam tikra veiksmų laisvė.
„Jei būčiau buvęs jo pozicijoje, būčiau išspyręs save jau po trijų mėnesių, nes negali būti lygus su asmeniu, kuris tau dirba“, – pripažino I.Kolomoiskis. Vis dėlto, jo teigimu, šis simboliškas žingsnis parodo ir dabartinės valdžios norą visas problemas suversti ant oligarchų pečių.
„Geriausia, ką gali paaukoti rinkėjams – oligarchai. Aš esu vienas iš populiariausių asmenų, tad negalėdami pasireklamuoti karo laimėjimais, politikai nusprendė pasidaryti reklamą mano sąskaita“, – samprotavo I.Kolomoiskis.
Pastaraisiais mėnesiais būtent I.Kolomoiskio ir „Ukrnaftos“ kompanijos pavyzdys (kurioje jam priklauso 43 procentai akcijų) privertė siūlyti įstatymo pataisą, pagal kurią valdybos sprendimams reikalingas akcijų procentas mažinamas nuo 60 iki 50 procentų, taip blokuojant galimybę stambiesiems akcininkams kontroliuoti sprendimus.
Praėjusį ketvirtadienį priimtas sprendimas labai nepatiko I.Kolomoiskiui, tad jis atvyko su savo ginkluota apsauga į „Ukrtransnafta“ kompaniją ir pareikalavo palikti eiti pareigas jam palankų kompanijos vadovą.
Nors pats oligarchas teisinosi, kad toks jo sprendimas buvo tik desperatiškas noras pagelbėti neteisėtais būdais iš posto verčiamam draugui, tačiau visuomenės akyse jis tapo nepatenkintu oligarchu, kuris ginkluotų vyrukų pagalba bando išsaugoti paklusnų kompanijos vadovą.
Po kelių dienų I.Kolomoiskis žengė dar vieną žingsnį, kuris atrodė dar blogiau. Jis įsakė savo apsaugos vyrukams apsupti žiedu „Ukrnaftos“ kompanijos pastatą ir saugoti jį nuo neramumų. Tai atrodė kaip visiškas maištas prieš valstybės valdžios reikalavimus.
„Jis pasamdė šias specialiąsias pajėgas, kad apsaugotų savo korupciją“, – aiškino kitas Rados deputatas ir žurnalistas Sergejus Leščenko. Pasak jo, I.Kolomoiskis pasiuntė Dniepro pirmojo bataliono karius, kad gintų jo valdomos „Ukrnaftos“ pastatą.
Panašius kaltinimus metė ir Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Valentinas Nalivaičneko, teigdamas, kad I.Kolomoiskis rėmė vietines Dnepropetrovsko gaujas ir suorganizavo jų nariams padirbtus dokumentus. Nors visi kaltinimai buvo paneigti, bet I.Kolomoiskiui šis informacinis puolimas pabodo.
„Manau, kad situacija peržengė ribas, tuojau mane apkaltins net separatizmu“, – liūdnai konstatavo įžeistas I.Kolomoiskis. „Aš padariau sprendimą tam, kad nuraminčiau aistras ir tam, kad parodyčiau, jog nesu įsikibęs šios pozicijos ir galiu bet kada atsistatydinti“, – teigė jis, pridurdamas, kad ukrainiečiai neturėtų abejoti jo patriotiškumu.
„Manau, kad situacija peržengė ribas, tuojau mane apkaltins net separatizmu“, – liūdnai konstatavo įžeistas I.Kolomoiskis.
Kokią žinutę šis incidentas siunčia likusiems Ukrainos oligarchams – nežinia. Petro Porošenka kol kas nežengė į atvirą priešpriešą su Rinatu Achmetovu ar Dmytro Firtašu. Kare Rytų Ukrainoje ir ekonominėse problemose įstrigusiai Ukrainai toks vidinis konfliktas gali tapti pražūtingu.
Tiesa, kai kurie nemano, kad toks karas su oligarchais pakenks šaliai. „Girdėjome daugybę argumentų, kad situacija šalyje yra nestabili, kad turėtume būti tolerantiški ir kantrūs. Nemanau, kad tai destabilizuotų situaciją. Būtų labai blogai, jei valdžia nesiimtų priemonių prieš tokią savivalę“, – teigė M.Nayyemas.
