Baltarusijos saugumo tarnybų agentai antradienį surengė kratas Tut.by redakcijoje ir kelių portalo žurnalistų namuose. Pranešama, kad 11 žurnalistų buvo sulaikyti, o tinklalapis ligi šiol yra užblokuotas.
Pasak Baltarusijos informacijos ministerijos, generalinė prokuratūra nustatė daugybę visuomenės informavimo priemonių įstatymo pažeidimų, įskaitant draudžiamos informacijos paskelbimą keliose Tut.by publikacijose.
Tuose straipsniuose buvo pateikiama neregistruoto Baltarusijos solidarumo fondo (BYSPOL), renkančio lėšas nukentėjusiems nuo Minsko autoritarinio režimo represijų, informacija.
Pranešama, kad portalą valdančiai bendrovei „TUT BY Media“ yra iškelta baudžiamoji byla dėl neva nesumokėtų mokesčių.
Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas Maksimas Milta sako, kad Tut.by yra viena pamatinių ir tvariausių Baltarusijos interneto segmento dalių. Ji nuo kitų nepriklausomų žiniasklaidos priemonių skiriasi tuo, jog ligi šiol sugebėjo derinti sėkmingą verslą ir labai aukštos kokybės žurnalistiką.
„Per 20 metų Tut.by tapo ne tik viso sektoriaus pažiba, bet ir orientyru praktiškai visam Baltarusijos kūrybinių industrijų sektoriui“, – 15min teigė analitikas.
M.Milta pažymi, kad „TUT BY Media“ taip pat įkūrė menininkams svarbią galeriją, be to, kompanijai priklauso ir pagrindinė automobilių pardavimo platforma Baltarusijoje, domeno „.by“ administratorius Hoster.by.
Analitiko teigimu, A.Lukašenkos režimas siekia užgrobti Tut.by, užimantį daugiau nei 60 proc. segmento Baltarusijos interneto rinkoje ir nutildyti paskutinį tokio masto žurnalistikos bastioną Baltarusijoje.
„Manau, kad siekiama pasielgti panašiai, kaip buvo pasielgta su banku „Belgazprombank“. Kai Finansinių tyrimų departamentas iškelia bylas dėl esą mokesčių vengimo, nors visi puikiai supranta, kad tokios bylos nepagrįstos.
Galiausiai įvedama režimui tiesiogiai pavaldi ir lojali administracija, o akcininkai eliminuojami iš valdymo. Net pagrindiniam akcininkui (Rusijos energetikos koncernui – red.) „Gazprom“ nepavyko to sustabdyti“, – sakė M.Milta.
„Belgazprombank“ teisėsaugos akiratyje atsidūrė pernai pavasarį, kai jam ilgus metus vadovavęs Viktaras Babaryka paskelbė sieksiantis tapti kandidatu prezidento rinkimuose ir kampanijos metu sulaukė didelio visuomenės palaikymo.
M.Milta sako nesąs tikras, ar bus atrasta forma, leidžianti Tut.by tęsti veiklą.
„Tut.by adresas iš Baltarusijos vis dar nepasiekiamas, o tai tiesiogiai kirs per reklamos pajamas. Vien per vakar Tut.by auditorija „Telegram“ kanale užaugo nuo nuo 395 tūkst. iki 500 tūkst., tačiau techninės galimybės yra nepalyginamos“, – sakė jis.
Persikeltų į Lietuvą?
Užblokavus Tut.by, Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tviteryje paskelbė, kad Lietuva yra pasiruošusi pasiūlyti prieglobstį visiems jo siekiantiems.
Kad redakcija galėtų persikelti į Lietuvą, svarsto ir M.Milta.
„Jei Lietuva prieš 16 metų sugebėjo suteikti prieglobstį vieninteliam ir tuo metu didžiausiam privačiam Baltarusijos universitetui – Europos humanitariniam universitetui – ir jis ligi šiol yra įsikūręs Vilniuje bei išpildo savo misiją, galbūt atsirastų galimybė Lietuvoje suteikti prieglobstį didžiausiam ir didžiausią pasitikėjimą turinčiam Baltarusijos naujienų portalui?“, – sakė jis.
Analitiko teigimu, užgrobus kadaise pagrindinį Rusijos nepriklausomą naujienų portalą Lenta.ru, jo komanda Latvijoje įsteigė naujienų portalą „Meduza“. Tiesa, nuo 2014-ųjų sėkmingai veikianti žiniasklaidos priemonė šiuo metu patiria didelį spaudimą – buvo įtraukta į „užsienio agentų“ sąrašą.
Persikėlimas į užsienį Tut.by nebūtinai padėtų išgyventi ilgalaikėje perspektyvoje, sako M.Milta.
„Jei žiniasklaidos srityje nori užsitikrinti nepriklausomybę, įskaitant ir nuo donorų finansavimo, vienintelis būdas išlaikyti plačią auditoriją yra gebėjimas užsidirbti iš reklamos.
Suprantant rinkos aktualijas, sąlygas, jeigu esi įsikūręs užsienyje, pavyzdžiui, Vilniuje ar Varšuvoje, tai nėra įmanoma. Tokie iš kitų Europos sostinių veikiantys portalai kaip kyky.org, „The Village“ atlieka svarbų darbą, bet jie yra nišiniai, jų mastas nepalyginamas su Tut.by“, – teigė M.Milta.
Pasak analitiko, tokiam Tut.by modeliui, kai verslas derinamas su nepriklausomos redakcinės politikos užtikrinimu, „ilguoju laikotarpiu atėjo pabaiga“.
„Trumpuoju laikotarpiu galime padėti visų pirma tuo, kad dabar Baltarusijoje už grotų yra 15 žurnalistų. Pradėkime nuo jų – elementarus palaikymo laiško išsiuntimas yra solidarumo išraiška.
Galima daryti spaudimą tarptautiniuose formatuose ir organizacijose, pavyzdžiui, Europos transliuotojų sąjungoje, kurioje propagandinė Baltarusijos valstybinė televizijos ir radijo kompanija ligi šiol yra pilnateisė narė“, – 15min sakė jis.
Pasak M.Miltos, reikia siekti užtikrinti, kad Baltarusija gerbtų savo įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms dėl žmogaus teisių, o tai esą įmanoma tik pritaikius plataus masto sankcijas.
Persekiojami žurnalistai
M.Milta tikina, kad represijų prieš nepriklausomus Baltarusijos žurnalistus mastas tik auga.
„Tai yra labai nuosekli ir aiškia matoma tendencija. Gruodžio pabaigoje buvo areštuoti Minsko spaudos klubo įkūrėjai ir komanda. Spaudos klubai yra savotiška žurnalistų bendradarbiavimo platforma, kurioje tobulinami nepriklausomų žurnalistų gebėjimai ir kompetencijos.
Žiemą matėme kratas tiek Baltarusijos žurnalistų asociacijos būstinėje, tiek pas kitus žurnalistus, jų areštus“, – sakė analitikas.
Trečiadienį į laisvę išėjo Tut.by žurnalistė Kaciaryna Barysevič, kalėjime praleidusi pusę metų. Ji buvo nuteista už konfidencialių duomenų apie milicijos areštuoto protestuotojo mirties aplinkybes atskleidimą.
K.Barysevič, kurią M.Milta apibūdina kaip vieną svarbiausių tiriamosios žurnalistikos atstovių Baltarusijoje, patvirtino informaciją, kad lapkritį pareigūnų nužudytas aktyvistas Romanas Bandarenka buvo blaivus, priešingai nei tvirtina režimas.
Vasarį teismas dviem televizijos „Belsat“ žurnalistėms Kaciarynai Bachvalavai ir Darjai Čulcovai skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmes dėl neva protestų prieš de facto Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką organizavimo.
Organizacijos „Reporteriai be sienų“ žiniasklaidos laisvės indekse Baltarusija užima 153-ią vietą iš 180-ies. 2020-ųjų organizacijos ataskaitoje nurodoma, kad šalyje kritiškiems žurnalistams ir tinklaraštininkams yra grasinama, jie sulaikomi, pagrindinės nepriklausomos žiniasklaidos priemonės – blokuojamos.
Pernai rugpjūtį paskelbus, neva Baltarusijos prezidentu didele balsų persvara buvo perrinktas autokratas Aliaksandras Lukašenka, tūkstančiai baltarusių išėjo į gatves. Protestuotojai buvo vaikomi jėga ir masiškai sulaikomi, izoliatoriuose – kankinami.
Nukentėjo ir žiniasklaidos atstovai. Rugpjūtį pareigūnas tyčia gumine kulka pašovė laikraščio „Naša Niva“ žurnalistę Nataliją Lubnevskają.
Baltarusijos žurnalistų sąjungos duomenimis, 2020-aisiais šalyje fiksuoti 477 žiniasklaidos darbuotojų sulaikymo atvejai. Pernai rudenį buvo bandoma iš vieno didžiausių naujienų portalų Tut.by atimti žiniasklaidos priemonės statusą.
Europos Taryba antradienį paragino Baltarusijos valdžią liautis daryti tolesnį spaudimą žiniasklaidos priemonėms.