Vengrijos vyriausybė yra užmezgusi artimus ryšius su V.Putino Rusija, tad Budapešto sprendimas prisijungti prie kitų sostinių ir išsiųsti rusų diplomatą daug ką nustebino.
Išsiuntė tuos, kurie norėjo išvykti
Juk V.Orbanas ir V.Putinas susitinka mažiausiai sykį, kartais ir du kartus per metus. Abi valstybės pasirašo stambias ilgalaikes sutartis – sukirsta rankomis dėl naujos „Rosatom“ atominės elektrinės Vengrijoje, Budapešte važinėja rusiški metro traukiniai.
Be to, V.Orbano vyriausybė susilaiko nuo viešos V.Putino režimo kritikos, o valdžiai artimos medijos skleidžia Kremliui palankius naratyvus. Nuo 2010 metų Vengrija nebuvo išsiuntusi nė vieno Rusijos diplomato.
Kažin ar galima kalbėti apie realią grėsmę Vengrijos nacionaliniam saugumui keliančio Rusijos žvalgybininko išsiuntimą.
Tačiau „Direkt36“ ir „Re:Baltica“ išsiaiškino, jog ir tą vienintelį rusą Budapeštas išsiuntė prieš tai kartu su Maskva sutaręs padaryti viską, kad specialiai dvišalei partnerystei nekiltų jokia grėsmė.
„Direkt36“ gavo 2018 metų balandžio 3 dieną Vengrijos ambasadoriaus Maskvoje Janoso Ballos dokumentą, kuriame diplomatas rašo, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija patikino jį, esą dvišaliai santykiai dėl ruso pareigūno išsiuntimo niekaip nenukentės.
Keli šaltiniai portalui atskleidė, kad vengrai išsiuntimui pasirinko po diplomatine priedanga Budapešte dirbusį Rusijos karinės žvalgybos GRU agentą, kuris ir taip būtų išvykęs iš Vengrijos po kelių mėnesių – tokia jau rotacija.
Savo ruožtu Maskva išsiuntė Vengrijos prekybos atašė, kuris – koks sutapimas – irgi ieškojo pareigų nebe Rusijoje, o kur nors Vakarų Europoje.
Kitaip tariant, abu norai buvo išpildyti – kažin ar galima kalbėti apie realią grėsmę Vengrijos nacionaliniam saugumui keliančio Rusijos žvalgybininko išsiuntimą.
Įsiplieskė spekuliacijos
Viskas prasidėjo tuo, kad šių metų kovo 26-ąją Vengrijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, jog šalis prisijungs prie JAV, Kanados, Ukrainos ir daugybės ES narių bei parems britų atsaką Rusijai dėl cheminio ginklo – nervus paralyžiuojančių dujų „Novičiok“ – panaudojimo siekiant nužudyti S.Skripalį.
Iki kovo pabaigos 29 šalys ir NATO buvo paskelbusios apie 153 rusų diplomatų – tiksliau, žvalgybininkų po diplomatine priedanga – išsiuntimą. Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių.
Kalbant konkrečiai apie Vengriją, šią valstybę paliko vienas Rusijos ambasados darbuotojas. Savo ruožtu, kaip jau minėta, iš Maskvos išsikraustė vienas Vengrijos diplomatas.
Tuo metu, kovo pabaigoje, Vengrijos vyriausybė atsisakė paviešinti išvaryto rusų diplomato pavardę, bet premjero biuro atstovas Janosas Lazaras pridūrė, kad Rusijos pilietis buvo išvarytas paprašius NATO sąjungininkams.
Vengrijos spauda iškart puolė į spekuliacijas – esą išsiuntimas susijęs su Rusijai šnipinėjusio vengrų radikalo europarlamentaro Belos Kovacso byla.
Užsienio reikalų ministerija pranešime paskelbė, kad išsiųstas rusų diplomatas „vykdė žvalgybinę veiklą“.
Jungtinės Karalystės pareigūnai rugsėjį teigė, kad visi 153 išsiųsti Rusijos diplomatai buvo žvalgybininkai. Vienas britų pareigūnas „Direkt36“ tvirtino, kad konkrečiai Vengriją palikęs rusas dirbo GRU.
Rusai nuramino vengrus
Tačiau trys gerai informuoti diplomatai iš NATO šalių žurnalistams anonimiškai patvirtino, kad Budapeštas išsiuntė rusų diplomatą, kuris ir taip rengėsi palikti Vengriją. Šią informaciją patvirtino ir dar du diplomatai iš ES narių ir pačios Vengrijos diplomatas.
Esą diplomatiniuose sluoksniuose Vengrijos vyriausybės atsakas į skandalą dėl Skripalių apnuodijimo vertinamas kaip „minkštas išsiuntimas“ – bandymas ne tik įtikti NATO ir ES, išvengti žalos santykiams su Rusija.
„Direkt36“ šaltinių teigimu, dvišalio konflikto ar net apsikeitimo kartaus tono pranešimais iš tiesų nebuvo. Tai liudija diplomato – pavasarį Vengrijos ambasadoriaus Maskvoje pareigas ėjusio J.Ballos – raštas.
Jis balandžio pradžioje į Budapeštą atsiuntė dokumentą, kuriame nupasakojo susitikimą su kitų šalių ambasadoriais per priėmimą, surengtą Austrijos (austrai rusų diplomatų neišsiuntė, – red.) ambasadoriaus Maskvoje.
J.Bella laiške rašo, kad apie diplomato išsiuntimą kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnu, už Vengriją atsakingu Olegu Tiapkinu. Pastarasis vengrą esą patikino, kad Maskva nori išlaikyti draugiškus santykius su Budapeštu ir neeskaluoti konflikto.
O.Tiapkinas esą taip pat tvirtino, kad Rusija atsakys „veidrodžio principu“ ir neatšaukinės suplanuotų vizitų.
Diplomatinio dokumento autentiškumą „Direkt36“ patvirtino Vengrijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.
Britų konservatoriai svarbūs V.Orbanui
Kita vertus, Vengrijos diplomatinės tarnybos atstovai pabrėžė, kad negalima sakyti, jog Budapeštas kone suvaidino Rusijos diplomato-žvalgybininko išsiuntimą.
Anot vieno šaltinio Užsienio reikalų ministerijoje, vyriausybė turėjo reaguoti į S.Skripalio apnuodijimą, nes Jungtinės Karalystės valdančioji Konservatorių partija yra artima V.Orbano sąjungininkė.
Berlynas išsiuntė tik keturis žemo rango rusų pareigūnus, bet netrukus iš Maskvos sulaukė blogos žinios – namo į Vokietiją turėjo grįžti keturi itin svarbūs ir patyrę diplomatai.
„Vengrija – dar ne blogiausias atvejis“, – faktą, kad Austrija, Bulgarija, Kipras, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Slovakija ir Slovėnija jokių veiksmų prieš Rusiją nesiėmė, priminė vienas vengrų diplomatas.
Britų pareigūnų teigimu, išvarymai smarkiai pakenkė Rusijos žvalgybiniams pajėgumams. Vienas britas teigė: „Mes netgi suradome giliai pasislėpusius agentus. Net jų kolegos rusai nežinojo, kad jie – šnipai.“
Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May, regis, nusprendė nebesilaikyti nerašytų šnipų pasaulio žaidimo taisyklių ir žvalgybos tarnyboms įsakė taikytis į GRU išteklius.
Vis dėlto Vengrijos parodytas solidarumas buvo skystokas. Jau liepą V.Orbanas per pasaulio futbolo čempionatą susitiko su V.Putinu Rusijoje, o rugsėjį vėl vyko į Maskvą oficialaus vizito.
Galiausiai pastebima, kad atsakomieji Rusijos veiksmai Vengrijai buvo visai neskausmingi – skirtingai nei, pavyzdžiui, Vokietijai.
Berlynas išsiuntė tik keturis žemo rango rusų pareigūnus, bet netrukus iš Maskvos sulaukė blogos žinios – namo į Vokietiją turėjo grįžti keturi itin svarbūs ir patyrę diplomatai. Iš Rusijos turėjo išvykti net karinis atašė.