Priminsime, kad „The New York Times“ paskelbė, jog D.Trumpo federalinių mokesčių deklaracijos liudija, kad jis yra asmeniškai garantavęs 421 mln. dolerių sumą siekiančių įsiskolinimų grąžinimą.
Po šios publikacijos net įtakingiausi demokratai ėmė garsiai klausti, kas gi paskolino D.Trumpui visus šiuos pinigus.
„Būtų tikrai gerai žinoti, kam Jungtinių Valstijų prezidentas, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, yra skolingas, nes Amerikos žmonės turi teisę žinoti, kas daro įtaką prezidento sprendimams“, – per praėjusios savaitės debatus su JAV viceprezidentu Mike'u Pence'u pareiškė senatorė Kamala Harris.
Vis dėlto atsakymą iš tiesų rasti ne taip ir sunku, ir jis visai nėra skandalingas, rašo D.Enrichas.
Kodėl apskritai skolino D.Trumpui?
Jeigu atsiverstume naujausią D.Trumpo finansinę ataskaitą, perduotą JAV vyriausybės etikos biurui, jis skolingas mažiausiai 135 mln. dolerių mažoms finansinėms institucijoms, pavyzdžiui, „Ladder Capital“.
O stambiausias jo kreditorius, kuriam D.Trumpas skolingas daugiau nei 300 mln. dolerių, – vokiečių „Deutsche Bank“.
Skandalų dėl pinigų plovimo iki šiol persekiojamas „Deutsche Bank“ 2012-2015 metais skolino lėšų įvairiems D.Trumpo verslo projektams. 125 mln. dolerių – jo golfo kurortui „Doral“ Floridoje, 170 mln. dolerių – jo viešbučiui Vašingtone, mažiausiai 45 mln. dolerių – jo dangoraižiui Čikagoje.
Klausimas logiškas – kodėl apskritai „Deutsche Bank“ skolino šimtus milijonus dolerių D.Trumpui, kuris praeityje jau ne sykį buvo neįvykdęs įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant tą patį Vokietijos banką?
Viena sąmokslo teorija skelbia, kad „Deutsche Bank“ sutiko skolinti D.Trumpui, nes pinigai iš tiesų priklausė kam nors Rusijoje – Kremliui, valstybiniam bankui ar kokiam nors oligarchui.
Kodėl apskritai „Deutsche Bank“ skolino šimtus milijonus dolerių D.Trumpui, kuris praeityje jau ne sykį buvo neįvykdęs įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant tą patį Vokietijos banką?
Esą jei D.Trumpas bankrutuotų, ne „Deutsche Bank“, o rusai skaičiuotų nuostolius.
Dar viena spekuliacija nurodo, kad „Deutsche Bank“, jau paskolinęs lėšų D.Trumpui, pastarojo įsiskolinimus pardavė Rusijai. Paskolų suskaidymas ir pardavimas investuotojas – įprasta praktika, kurią prieš maždaug 20 metų ankstesnių paskolų D.Trumpui atveju tikrai taikė ir „Deutsche Bank“.
Pagal pastarąją teoriją JAV prezidentas būtų skolingas ne „Deutsche Bank“, o būtent Rusijai. Tai esą paaiškintų tariamas D.Trumpo simpatijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui – neva Maskva jį gali šantažuoti.
Logikos, vėlgi, yra. Rusija kišosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus D.Trumpo naudai, o „Deutsche Bank“ yra vienintelė didelė finansinė institucija, norinti dirbti su D.Trumpu. Be to, šis bankas jau daug dešimtmečių siejamas su Rusija ir, kaip minėta, plovė turtingų rusų pinigus.
Vis dėlto, anot D.Enricho, tokios teorijos nėra teisingos. Visų pirma, „Deutsche Bank“ nesuskaidė ir nepardavė naujausios D.Trumpo paskolos – sumos vis dar įrašytos banko dokumentuose.
D.Trumpo bankroto atveju „Deutsche Bank“ galėtų perimti asmeninį jo turtą.
Negana to, nors bankas iš tiesų noriai skolino D.Trumpui, nors konkurentai jau nerizikavo, tam yra paaiškinimas – dabartinis JAV prezidentas „Deutsche Bank“ įtikino sutikdamas asmeniškai garantuoti beveik visus įsiskolinimus.
Kaip anksčiau yra skelbęs dienraštis „The New York Times“, tai reiškia, kad D.Trumpo bankroto atveju „Deutsche Bank“ galėtų perimti asmeninį jo turtą. Tai taip pat reiškia, kad bankas skolindamas D.Trumpui beveik niekuo nerizikuoja finansine prasme.
„Taip, „Deutsche Bank“ ir toliau laiko daugybę Trumpo finansinių paslapčių. Prezidento teisininkai jau daugiau nei metus kovoja prieš Kongreso reikalavimus pateikti su D.Trumpu susijusius finansinius dokumentus.
Nėra neįmanoma, kad pasirodys nauji duomenys, bet kol kas situacija nėra nei įtartina, nei komplikuota“, – rašo D.Enrichas.