Ministras Axelis Kicillofas pridės svorio šioms deryboms, kai Argentina sulaukė palaikymo kovoje su „atkakliaisiais“ ribotais rizikos fondais, kitiems šalies skolų valdytojams pareikalavus daugiau laiko padėčiai išspręsti.
Argentina turi iki trečiadienio pabaigos išspręsti savo ginčą su fondais, kurie atsisako nurašyti skolas, dėl kurių Buenos Airės paskelbė nemokumą 2001 metais. Dėl šios priežasties trečioji didžiausia Lotynų Amerikos ekonomika atsidūrė prie naujo bankroto slenksčio.
Prieš A.Kicillofui atvykstant į derybas, kuriose dalyvauja JAV teismo paskirtas tarpininkas, grupė eurais denominuotų „apsikeitimo obligacijų“ valdytojų paprašė Niujorko apygardos teisėjo Thomo Griesos sustabdyti savo nutartį, palankią atkakliesiems fondams.
Pagal tą sutartį Argentinai draudžiama pradėti grąžinti restruktūrizuotas skolas, jeigu Buenos Airės nesutinka tuo pačiu metu padengti 1,3 mlrd. JAV dolerių (3,34 mlrd. litų) skolų ribotos rizikos fondams.
Tačiau Argentina sako, kad jos sutikimas grąžinti skolas atkakliesiems fondams gali tapti pagrindu reikalauti iki 100 mlrd. dolerių (257 mlrd. litų) kreditoriams, kurie sutiko nurašyti 70 proc. Buenos Airių skolų po 2001 metų bankroto.
Tačiau su skolų restruktūrizavimu sutikę obligacijų valdytojai sako, kad teisėjas turėtų atidėti savo nutarties vykdymą, kad būtų galima pašalinti tą kliuvinį.
Savo kreipimesi į teismą Argentinos vertybinių popierių valdytojai sakė norintys, kad būtų panaikinta RUFO (Rights Upon Future Offers, teisių dėl ateities pasiūlymų) sąlyga, įpareigojanti Buenos Aires grąžinti jiems visas skolas – kaip ir atkakliesiems fondams.
Tačiau su skolų restruktūrizavimu sutikę obligacijų valdytojai sako, kad teisėjas turėtų atidėti savo nutarties vykdymą, kad būtų galima pašalinti tą kliuvinį.
„Atidėjimas paskatintų visuotinį sprendinį“, – sakė jie.
Obligacijų valdytojai perspėjo, kad Argentinos nemokumas „sužlugdytų didžiąją dalį darbo, kurį šis teismas yra atlikęs per pastaruosius 10 metų, ir galiausiai ne vieniems metams pratęstų bylinėjimąsi čia ir visame pasaulyje“.
Šis pareiškimas yra palankus Buenos Airėms, kurios tvirtino, kad sprendinys būtų įmanomas tik tuomet, jeigu teisėjas sustabdytų nutarties vykdymą.
Tuo metu Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde sakė, kad Argentinos nemokumas reikštų, jog „reikia peržiūrėti“ mechanizmus, leidžiančius į sunkią padėtį patekusioms šalims restruktūrizuoti savo skolas.
Po 2001-ųjų bankroto Argentina susiderėjo dėl savo mokumo atkūrimo, pasinaudojusi vadinamosiomis kolektyvinių veiksmų sąlygomis, kurios tradiciškai leidžia kreditorių daugumai restruktūrizuoti krizėje atsidūrusios šalies skolas.
Argentinos atveju, didžiąją dalį skolų sutiko nurašyti 92 proc. skolintojų.
Tačiau teisėjo Th.Griesos nutartis pademonstravo, jog saujelė atkakliųjų kreditorių gali sužlugdyti tokius susitarimus.
Analitikai perspėjo, kad nemokumas padidintų Argentiną krečiančią ekonomikos krizę, skatindamas nevaldomą infliaciją ir galbūt priversdamas dar kartą devalvuoti pesą, kurio vertė sausį jau buvo sumažinta 20 procentų.
Dėl šios priežasties Argentina nori užsitikrinti, kad ketvirtadienį turinti įsigalioti teismo nutartis būtų atidėta bent iki šių metų pabaigos, kai liausis galiojusi RUFO sąlyga. Tokiu atveju Buenos Airės galėtų sumokėti kreditoriams 539 mln. dolerių (1,39 mlrd. litų) pagal skolų restruktūrizavimo planą.
Analitikai perspėjo, kad nemokumas padidintų Argentiną krečiančią ekonomikos krizę, skatindamas nevaldomą infliaciją ir galbūt priversdamas dar kartą devalvuoti pesą, kurio vertė sausį jau buvo sumažinta 20 procentų.
Valstybės bankrotas taip pat tikriausiai ilgesniam laikui atimtų iš Argentinos galimybę skolintis kapitalo rinkose, nuo kurių ji buvo izoliuota 2001 metais.
Tačiau kitaip negu 2001-aisiais, kai nemokumas sukėlė krizę Argentinoje ir nulėmė kelių valstybės vadovų pasikeitimą, dabartinė prezidentė Cristina Kirchner sugebėjo paversti ginčą dėl skolų politiniu ginklu.
Jos vyriausybė kaltina didesnės rizikos fondus „NML Capital“ ir „Aurelius Capital Management“ grobuonišku elgesiu, nes jie sąmoningai supirkinėjo smarkiai nupigintus Argentinos vertybinius popierius, o vėliau kreipėsi į teismą, reikalaudami, kad jiems būtų išmokėta visa obligacijų išpirkimo sąlygose numatyta suma.
