Protestuotojai, susirinkę profsąjungų prašymu, reikalavo teismų įsikišti ir pripažinti negaliojančiu didžiulį dekretą, kuris, jų teigimu, sumažins darbuotojų ir vartotojų apsaugą.
Šią savaitę griežtai libertarinių pažiūrų prezidento J. Milei, kuris pareigas eina nuo gruodžio 10 dienos, prašymu Kongresas renkasi į neeilinę sesiją, kad apsvarstytų šį planą.
Trečiadienį jis pateikė parlamentui įstatymų projektų paketą, kuriuo siekiama įgyvendinti jo dekretą.
Šalyje, įpratusioje prie didelio valdžios kišimosi į rinką, šiuo dekretu bus pakeista arba panaikinta daugiau kaip 350 ekonominių nuostatų.
Jame, be kita ko, panaikinama viršutinė nuomos kainos riba, panaikinamos kai kurios darbuotojų apsaugos priemonės ir panaikinami įstatymai, apsaugantys vartotojus nuo piktnaudžiavimo didinant kainas tuo metu, kai metinė infliacija viršija 160 proc., o skurdo lygis perkopė 40 procentų.
Šeštadienį kelios pilietinės grupės pateikė teismui prašymą dekretą pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai.
Trečiadienį protestuotojai mojavo Argentinos vėliavomis ir plakatais su užrašu: „Tėvynė neparduodama.“
„Mes neabejojame prezidento J. Milei teisėtumu, bet norime, kad jis gerbtų valdžių pasidalijimą. Darbuotojai turi ginti savo teises, kai yra pažeidžiama Konstitucija“, – eitynėse žurnalistams sakė statybininkų profsąjungos lyderis Gerardo Martinezas (Cherardas Martinesas).
Tikslas – žymiai mažinti valstybės išlaidas
Protestui pasibaigus, nedidelės, išsibarsčiusios grupelės toliau konfliktavo su policija. Vietos žiniasklaida pranešė, kad buvo sulaikyti septyni žmonės.
J. Milei „grandininio pjūklo planas“, kuriuo siekiama sumažinti valstybės išlaidas, yra išprovokavęs virtinę gatvės protestų prieš vyriausybę.
Kiti dekreto aspektai – automatinio pensijų didinimo nutraukimas, teisės streikuoti apribojimas, privačių sveikatos priežiūros paslaugų kainų ribojimo sušvelninimas ir kai kurių valstybinių įmonių privatizavimas.
Jis taip pat nutrauktų apie 7 tūkst. valstybės tarnybos sutarčių.
Jei abeji Kongreso rūmai nepanaikins viso plano, dekretas įsigalios penktadienį.
J. Milei dešiniojo sparno partija „Laisvė žygiuoja“ (La Libertad Avanza) turi 40 vietų 257 narių žemuosiuose parlamento rūmuose ir septynis senatorius iš 72.
„Dekretas griauna visas darbo teises“, – sakė proteste dalyvavęs 45 metų mokytojas Martinas Lucero (Martinas Luseras).
„Argentinos žmonės išrinko Milei tautos prezidentu, o ne imperatoriumi“, – pridūrė jis.
Anarchokapitalistu save vadinantis 53-ejų politikas užsibrėžė tikslą sumažinti išlaidas, sudarančias 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Netrukus po to, kai pradėjo eiti pareigas, jo administracija devalvavo Argentinos pesą daugiau kaip 50 proc. ir paskelbė, kad nuo sausio smarkiai sumažins dosnias valstybės subsidijas degalams ir transportui.
J. Milei taip pat paskelbė, kad sustabdomi visi nauji viešųjų statybų projektai ir metams sustabdoma valstybinė reklama.
