Dešimtmečiais trukusių ekonominių krizių sukeltas pyktis ir nuovargis paruošė derlingą dirvą atskalūnui Javierui Milei (Chavjerui Milėjui), libertarui, kuris išsiveržė į priekį su pažadu paimti grandininį pjūklą išsipūtusiam valstybės aparatui ir „dolerizuoti“ ekonomiką.
Buenos Airių teisininkas, kuris piktinasi „vagiančia ir nieko verta politine klase“, visuomenės nuomonės apklausose pirmauja prieš ekonomikos ministrą Sergio Massą (Serchijų Masą) ir griežtai kalbančią buvusią saugumo ministrę Patricią Bullrich (Patrisiją Bulrič).
Argentina yra trečia pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomika – plačios alėjos ir 19 amžiaus Europos įkvėpta architektūra sostinėje primena šlovės laikus, kai argentiniečiai buvo viena iš turtingiausių pasaulio tautų.
Tas aukso amžius, varomas jautienos ir grūdų eksporto, yra tolimas prisiminimas po dešimtmečių skolų, infliacijos ir prasto finansų valdymo, kuris skurdo lygį 46 mln. gyventojų turinčioje šalyje šiais metais pakėlė iki 40 procentų.
„Visiškas netikrumas – tu niekada nežinai, ar nepakils tavo nuoma arba kainos prekybos centruose, – sako 20 metų studentas Valentinas Figarra (Valentinas Figara). – Tai beprotybė, beprotybė!“
„Norisi augti, bet ši karta atsilieka, tai liūdna“, – pridūrė jis.
„Visiška nekompetencija“
S. Massa atstovauja centro-kairės peronistų koalicijai, populistiniam judėjimui su didelio valstybės kišimosi ir gerovės programų politika, kuri Argentinoje dominavo dešimtmečius, bet galiausiai tapo visiški nepopuliari.
Viliodamas rinkėjus prieš rinkimus jis puolė išlaidauti, sumažino pajamų mokestį didelei gyventojų daliai, analitikų teigimu, taip tik pablogindamas šalies trapią ekonominę situaciją.
P. Bullrich dirbo 2015–2019 metais vadovavusio prezidento Mauricio Macri (Maurisijaus Makrio) vyriausybėje.
M. Macri, rinkos šalininkas, nepriklausęs peronistams, žadėjo pokyčius palyginti su jo išlaidavusiais ir finansiškai neatsakingais pirmtakais.
Tačiau M. Macri nepavyko suvaldyti išlaidų ir jis paėmė rekordinę 44 mlrd. dolerių (41,5 mlrd. eurų) paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo, kuris gelbėjo Argentiną 22 kartus nepaisant šios negebėjimo vykdyti įsipareigojimų.
Rinkėjams jau gana „korumpuotų ir visiškai nekompetentingų politikų, kurie niekada nekreipė dėmesio į tai, ką mes išmokstame dar mokyklose, kad tu negali išleisti daugiau nei uždirbi“, sako Buenos Airių ekonomistas Andresas Borensteinas.
„Argentinoje mes buvome deficite po deficito, todėl skolinomės, tada negrąžinome, tada spausdinome pinigus, nes kredito gauti nebegalėjome. Kai spausdiname pinigus, turime infliaciją“ – pridūrė jis.
Tuo tarpu J. Milei, „TikTok“ asas, mitinguose pasirodė su užvestu grandininiu pjūklu, žadėdamas viešąsias išlaidas sumažinti 15 procentų.
22 metų politikos mokslų studentas Agustinas Baletti (Agustinas Baletis) sako, kad buvusios vyriausybės „jaunus žmones paliko be vilties“.
„Viskas jau sužlugdyta. J. Milei nieko nebesužlugdys“, – pridūrė jis.
„Pasikeisti sunku“
Kol dalis žmonių trykšta entuziazmu pokyčiams, daug rinkėjų nusiteikę pesimistiškai.
„Man 70 ir aš visa tai mačiau nuo gimimo, – sako psichoanalitikė Irene Landa (Irenė Landa), siurbčiodama kavą prabangiame Buenos Airių priemiestyje Palerme. – Aš manau, kad šią šalį pakeisti labai sunku.“
Jos vertinimu, P. Bullrich yra nuosekliausia iš visų kandidatų.
„J. Milei, mano akimis, būtų lyg duoti revolverį beždžionei. Bet aš manau, kad žmonėms jau tiek visko per daug, jie tokie pavargę, kad jie tiki viskuo, ką jis sako“, – kalbėjo moteris.
Argentinos ekonomikos sunkumai palietė visus – nuo labiausiai pažeidžiamų iki kažkada klestėjusios vidurinės klasės.
„Vidurinė klasė dabar tapo aukštesne vargšų klase, – sako I. Landa, kuri oficialiai yra pensininkė, tačiau ir toliau dirba dėl finansinio saugumo.
Kaip daugelis, ji taupo pirkdama dolerius, kai tik įmanoma, taip apsisaugodama nuo nestabilaus peso.
Analitikai sako, kad ekonomikos stabilizavimo planas bus skausmingas šalyje, kur milijonai gyventojų išsilaiko iš pašalpų ir darbo valstybiniame sektoriuje.
Kad laimėtų jau pirmame ture, kandidatas sekmadienį turi surinkti 45 proc. balsų arba 40 proc. su ne mažiau kaip 10 procentinių punktų atotrūkiu nuo artimiausio kandidato. Kitu atveju lapkričio 19 dieną vyks antrasis turas, kuriame susigrums du daugiausia balsų surinkę kandidatai.
Sekmadienį taip pat bus renkamas trečdalis Senato bei maždaug pusė žemųjų Kongreso rūmų narių.
Rinkimų rezultatų laukiama sekmadienio vakarą.