Arkliai pirmąjį gavėnios pirmadienį čia, kaip teigiama, parduodami nuo 1432 metų.
Manoma, kad arkliena iš Lenkijos galėjo atsidurti ir britų maisto parduotuvių lentynose. Arklienos skandalas apėmė jau ne vieną Europos valstybę. Ši mėsa pirkėjams parduota etiketėse skelbiant, jog pusgaminiuose panaudota jautiena.
Skaryševas, kuris nuo Varšuvos nutolęs 75 km, anot britų spaudos, yra ilgos, o kartais ir neaiškios maisto grandinės dalis. Iš Skaryševo arkliai skerdimui dažniausiai keliauja į Italiją.
Tačiau tokiems ūkininkams kaip Piotras, nesvarbu, kur keliaus arkliai, jam tai tėra kelionė į mugę. Ūkininkas iš savo kaimo į Skaryševą keliavo dvi valandas, kur ir tikėjosi parduoti arklius. Įvažiavimą į mugę jam sutrukdė grupelė protestuotojų, iššokusi priešais jo sunkvežimį. Jie reikalavo, kad veterinarai patikrintų ūkininko atvežtus arklius. Apsaugos darbuotojai patikrino dokumentus, įskaitant abiejų arklių pasus.
„Ji negali pastoti, tad aš noriu ja atsikratyti“, – sako Piotras. Vėliau patikina, kad kumelė priklauso draugui, kuris į mugę atvyks vėliau.
Padirbti dokumentai
Nors gyvūnų gerovės saugotojai patikrina dokumentus ir tiria visą prekybinę sistemą, jie tikina, kad dabartinė gyvūnų pasų sistema sudaro galimybes piktnaudžiauti.
Pasuose nurodoma, ar arklys tinkamas maistui. Juos 18-koje regioninių biurų išduoda Lenkijos arklių augintojų asociacija. Kyla susirūpinimas, jog dokumentai gali būti klastojami arba nesąžiningi veterinarai gali pateikti neteisingų duomenų. Tokių atvejų jau buvo išaiškėję ir pačioje Didžiojoje Britanijoje.
Skaryševo mugėje nėra valdžios inspektorių, tad apsaugos darbuotojų vykdoma pasų patikra negarantuoja, kad šie nepraslysta padirbti.
Derybos dėl arklių pardavimo dažniausiai vyksta vyriškose kompanijose, geriant arbatą su degtine. Apsirengę juodais odiniais švarkais ir juodomis kepurėmis vyrai kartu parūko, pasišneka ir giria savo gyvūnus. Viskas vyksta tiesiog pakelėse, dar tamsoje. Prekeiviai dažnai nežino ar net ir nenori sužinoti, kur gyvūnas iškeliaus, ar bus paskerstas. Dienos metu dauguma arklių perkami ūkiams. Tamsoje dažnai vykdomi gyvūnų mėsos sandoriai.
Pirkėjas iš Lietuvos
„Šie arkliai nebus skirti mėsai, nes Lietuvoje trūksta šių gyvūnų ir darbui, ir pramogoms“, – sakė Algis.
Kitapus kelio, aikštelėje, sustoja vilkikas iš Lietuvos. Jis turi dvi priekabas, besibaigiant nakčiai jose stovi 21 arklys.
Piotras neslepia, kad džiaugiasi, jog pirkėjas iš Lietuvos arklį nupirko brangiau, nei jis tikėjosi parduoti.
Vilkiką iš Lietuvos vairavęs Algiu prisistatęs vyras teigė arklius gabensiantis į savo gimtinę.
„Šie arkliai nebus skirti mėsai, nes Lietuvoje trūksta šių gyvūnų ir darbui, ir pramogoms“, – sakė Algis.
Tačiau Pasaulio arklių gerovės organizacija, britų labdaros organizacija, kuri rūpinasi arklių transportavimo reguliavimu, teigia, kad tiesa ne visada tokia. Dažnai naktį vykdomi sandoriai reiškia, kad arkliai bus paskersti.
Lenkija yra didžiausia arklių eksportuoja ES šalyse, ji išveža 45 proc. iš 65 000 kasmet Europoje transportuojamų arklių. Mugių vyksta ir daugiau, dažniausiai visi arkliai atsiduria Italijos Bario regione. Čia arkliena yra itin populiari, kitaip nei Lenkijoje ar Didžiojoje Britanijoje, kur bent jau sąmoningai ją valgo retas.
Nenuostabu, kad gyvūnų gerovės organizacijos susirūpinusios arkliais ir atkreipia dėmesį į tai, kad tokiose mugėse kaip Skaryševe gyvūnai nėra tinkamai tikrinami, tad mėsa žmones gali pasiekti nekokybiška. Anot stebėtojų, tolimas gabenimas arkliams sukelia didžiulį stresą ir sukelia rimtų problemų, tokių kaip išsekimas, dehidratacija, jie būna sužeidžiami ar suserga.
Gyvūnų gerovės specialistė Hannah Westen teigia, kad toks transportavimas yra visiškai nereikalingas. Arkliai gali būti paskersti vietoje ir tuomet gabenama jų mėsa.
Slepiama kita veikla
„The Telegraph“ skelbia, kad ši arklių prekyba Lenkijoje kvepia nusikalstamumu.
Piotras, kaip ir daugelis kitų, kurie praėjusią savaitę mugėje pardavė arklius, už kilogramą arklio gavo apie 14 Lt. Tačiau net kumeliukai, kurių mėsa itin vertinama, Italijoje parduodami už tokią kainą, jog kilogramas atsieina apie 10 Lt. Dažnai arkliai prieš juos išgabenant dar šešis mėnesius penimi, o kur dar kelionės išlaidos. Arkliai iš Lenkijos į Italiją dažnai gabenami maršrutams besidriekiant per Čekiją, Slovakiją, Vengriją ir Slovėniją. Kelionės per Austriją vengiama, kur gyvūnų gabenimo dokumentai vertinami gerokai griežčiau.
 |
| Darbuotojas mėsos perdirbimo fabrike |
Lenkijos valdžios institucijos teigia, kad atsakymas dėl keistų finansinių posūkių paprastas: arkliai yra tapę savotiška pinigų plovimo forma. Dažnai klastojami dokumentai, kuriuose nurodomas tikrasis arklių išvežimo skaičius. Be to, tokie sunkvežimiai neretai naudojami ir kaip narkotikų bei ginklų kontrabandos įrankiai, o arkliai tesudaro legalios veiklos įspūdį.
Jei tai tiesa, tai patvirtintų britų aplinkos apsaugos sekretoriaus Oweno Patersono įtarimus, kad arklių pėdsakai maisto produktuose yra kitų nusikaltimų atspindys. Esą arklių realizavimas tėra galutinis visos grandinės elementas.
Tokie vairuotojai kaip lietuvis Algis dažnai toliau turi važiuoja įprastu maršrutu. Dar kartą sustoja Lenkijoje, kur parengiami galutiniai dokumentai ir tuomet prasideda kelionė į Italiją. Sustojama ties Slovėnijos pasieniu, kur gyvūnai šeriami. Ši šėrykla priklauso Vengrijos verslininkui, gyvenančiam Lichtenšteine.
Arklių prižiūrėtojų paklausus, ar vilkikų vairuotojai gabena dar ką nors, išskyrus gyvūnus, šie atsako, kad tai nuo jų akių yra slepiama. Tačiau esant atviroms šalių sienoms, tai visiškai realu.
