Kembridžo universitete dirbantis vandenyno fizikos profesorius Peteris Wadhamsas nurodė, jog didžioji dalis dreifuojančių ledynų ištirps jau po dešimtmečių, tačiau žiemos laikotarpiu ledo danga dar susidarys šimtus metų.
Vadinasi, žvelgiant iš kosmoso Šiaurės ašigalio sritis dažniau bus mėlyna, o ne balta, taip pat atsivers naujas laivybos maršrutas palei šiaurinius Rusijos krantus.
Pasak mokslininkų, tirpstantys Arkties ledynai yra vienas iš aiškiausių visuotinio atšilimo ženklų, kuris turi tapti perspėjimu pasaulio lyderiams, gruodį susitiksiantiems Kopenhagoje tartis dėl kovos su klimato pokyčiais naujos sutarties.
„Šie duomenys patvirtiną naują bendrą nuostatą, pagrįstą sezoninių ledynų ploto ir storio sezoninių pokyčių stebėjimais, taip pat temperatūros, vėjų ir ypač ledo sudėties pokyčiais, jog Arktis vasaromis išsilaisvins nuo ledo po maždaug 20 metų“, – sakoma P.Wadhamso pranešime.
Ledynų plotas „labiausiai sumažės per artimiausią dešimtmetį“, pridūrė vienas iš iškiliausių Šiaurės ašigalio srities ledynų ekspertų.
P.Wadhamsas palygino vieno britų Karališkojo laivyno povandeninio laivo 2007 metais atliktus Arkties vandenyno ledo storio matavimus su duomenimis, kuriuos anksčiau šiais metais surinko britų keliautojas Penas Hadow.
Per mokslinę ekspediciją „Catlin Arctic Survey“ P.Hadow ir jo komanda įveikė 450 kilometrų maršrutą per Arkties vandenyną ir lede išgręžė 1500 skylių.
Tyrėjai nustatė, kad vidutinis dreifuojančių ledynų storis tėra 1,8 metro, todėl jie gali ištirpti atėjus vasarai.