Jeigu jiems bus pritarta, šie konstituciniai pakeitimai, kuriuos inicijavo prorusiškas lyderis S.Sarkisianas, transformuos šalies valdymo sistemą taip, kad jai vadovautų premjeras, o ne prezidentas.
Pagal pasiūlymą, prezidentas liktų, bet jo vaidmuo būtų tik reprezentacinis, be to, prezidentą rinktų parlamentas ir jo kadencija būtų septyneri metai, o ne penkeri, kaip dabar.
Opozicija įtaria, kad šia iniciatyva siekiama sudaryti sąlygas S.Sarkisianui išsaugoti valdžią pakeičiant postus po to, kai 2018 metais baigsis jo antroji prezidentinė kadencija.
Antradienį maždaug 5 tūkst. protestuotojų Jerevane reikalavo lyderio atsistatydinimo ir protestavo prieš tokią reformą, o opozicinės partijos žadėjo rengti masinius protestus sekmadienio vakarą, pasibaigus balsavimui.
„Jei bus priimtos, šios pataisos amžiams išsaugos Sarkisiano ir jo Respublikonų partijos valdymą“, – sakė parlamentaras Aramas Manukianas iš opozicinio Armėnijos nacionalinio kongreso.
Ketvirtadienį 61 metų S.Sarkisianas atsisakė pakartoti savo ankstesnius pažadus nesiekti jokio posto vyriausybėje pasibaigus antrajai ir paskutinei prezidento kadencijai.
Jo valdančioji Respublikonų partija gynė siūlomas reformas ir tvirtino, kad jos suteiks galių opozicijai.
„Jei šios pataisos bus priimtos, Armėnija turės stipresnį parlamentą ir stipresnę opoziciją su rimtu svertu sprendimų priėmimui veikti“, – AFP sakė įtakinga Respublikonų partijos deputatė Margarita Esajan.
Prie Europos Tarybos veikianti konsultacinė Venecijos komisija, kurioje dirba nepriklausomi konstitucinės teisės ekspertai, yra sakę, kad ši reforma bus „tolesnis svarbus žingsnis į priekį Armėnijai pereinant prie demokratijos“.
Įžvalgus buvęs karininkas S.Sarkisianas šios mažytės Kaukazo valstybės, kurioje gyvena 2,9 mln. žmonių, prezidentas yra nuo 2008 metų rinkimų, kuriuos jis laimėjo ir po kurių vyko 10 gyvybių pareikalavę susirėmimai tarp policijos ir pralaimėjusio opozicijos kandidato šalininkų.
