KSSO sudaro Armėnija, Rusija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Baltarusija.
Kalbėdamas aukščiausiojo lygio susitikime, N.Pašinianas paragino organizaciją politiškai įvertinti Azerbaidžano veiksmus prieš Armėniją, kuriuos jis laiko agresija.
Pasak jo, sąjungininkai turi paraginti Azerbaidžaną išvesti savo karius iš okupuotos Armėnijos teritorijos, nes priešingu atveju „tai gali reikšti, kad KSSO atsisakys savo sąjunginių įsipareigojimų“. Tačiau N.Pašinianas pabrėžė, kad jis neprašo karinės pagalbos iš KSSO.
Armėnijos valdžios institucijos tvirtina, kad rugsėjo mėnesį Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje įvykus ginkluotiems susirėmimams, Azerbaidžano kariuomenė užėmė dalį suverenios Armėnijos teritorijos. Baku tai neigia, nurodydamas, kad sienos tarp šalių nėra demarkuotos.
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka anksčiau sakė, kad Armėnijos pusė pasiūlė pasirašomo dokumento pataisas, tačiau „mes nusprendėme nepriimti šių dviejų punktų, nesigilinti į juos“. Susitikime dalyvavęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad tikisi, jog Azerbaidžanas ir Armėnija sudarys taikos sutartį.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, teigė, kad Armėnija negali pasitraukti iš KSSO. Pasak D.Peskovo, lyderiams „nepavyko susitarti dėl visko“, o „derybų sudėtingumą“ lėmė „sudėtingas momentas, kurį visi išgyvename“.
Kremliaus atstovas spaudai sakė, kad Vladimiras Putinas informavo savo kolegas apie vadinamosios specialiosios operacijos Ukrainoje eigą, tačiau detalių nepateikė.
Susitikime kalbėjęs Kazachstano prezidentas Kasymas-Jomartas Tokayevas sakė, kad „atėjo laikas bendrai ieškoti taikos formulės“ Ukrainoje. Pasak jo, „reikia išnaudoti bet kokią galimybę, kad būtų pasiektos bent jau paliaubos“.
