Šis sprendimas yra naujausias smūgis pastangoms užbaigti dešimtmečius trunkantį abiejų kaimynių tarpusavio priešiškumą.
Prezidentas Seržas Sargsianas išleido įsaką sustabdyti procesą, prasidėjusį 2009 metais Ciuriche, nurodoma prezidentūros interneto svetainėje. Šis procesas būtų sudaręs sąlygas užmegzti diplomatinius ryšius.
Dviem svarbiems susitarimams tuomet tarpininkavo Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Rusija, tačiau jų taip ir neratifikavo abiejų šalių parlamentai.
Turkija ir Armėnija, nesutariančios, kaip vadinti Pirmojo pasaulinio karo laikais Osmanų imperijoje vykusias armėnų žudynes, diplomatinių ryšių nepalaiko.
Armėnai seniai siekia, kad 1915-1917 metų žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu, ir nurodo, kad anuomet buvo išžudyta maždaug 1,5 mln. tautiečių.
Siena tarp šių valstybių yra uždaryta nuo 1991 metų, kai Armėnija, subyrėjus Sovietų Sąjungai, tapo nepriklausoma.
Armėnai seniai siekia, kad 1915-1917 metų žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu, ir nurodo, kad anuomet buvo išžudyta maždaug 1,5 mln. tautiečių.
Tačiau Osmanų imperiją pakeitusi Turkija ginčija tokią interpretaciją, sakydama, kad aukų skaičius yra išpūstas ir kad dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos. Pasak Ankaros, apie 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.
Armėnų genocidą iki šiol yra pripažinusios daugiau kaip 20 valstybių, tarp jų – Vokietija, Prancūzija ir Rusija.
