Šios Kaukazo kaimynės jau dešimtmečius konfliktuoja dėl Kalnų Karabacho regiono, kurį Azerbaidžanas susigrąžino po žaibiško puolimo prieš armėnų separatistus rugsėjį.
Abi šalys yra teigusios, kad taikos susitarimas galėtų būti pasirašytas iki metų pabaigos, tačiau taikos derybose, kuriose atskirai tarpininkauja Europos Sąjunga, JAV ir Rusija, padaryta tik nedidelė pažanga.
Pareiškime teigiama, kad abi šalys susitarė „imtis realių žingsnių pasitikėjimui stiprinti“ ir dar kartą patvirtino savo „ketinimą normalizuoti santykius ir pasirašyti taikos susitarimą“.
Baku paleis 32 armėnų karo belaisvius, o Jerevanas – du Azerbaidžano karius.
Abi šalys pareiškė, kad „toliau aptars papildomas pasitikėjimo stiprinimo priemones, kurių bus imtasi artimiausiu metu, ir ragina tarptautinę bendruomenę remti jų pastangas“.
Susitarimai buvo pasiekti Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano ir Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo (Ilchamo Alijevo) administracijos derybose.
Armėnijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Jerevanas sutiko su JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pasiūlymu surengti Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrų susitikimą Vašingtone.
Rugsėjo 19-ąją I. Aliyevas pasiuntė karius į Kalnų Karabachą, kad susigrąžintų visą regioną, ir po mažiau nei parą trukusių kovų armėnų separatistų valdžia sudėjo ginklus bei sutiko reintegruotis į Azerbaidžaną.
Beveik visi regiono armėnų gyventojai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – per kelias dienas pabėgo į Armėniją ir ten sukėlė pabėgėlių krizę.
Azerbaidžano pergalė reiškia teritorinio ginčo, dėl kurio Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo du karus – 10-e dešimtmetyje ir 2020-aisiais – pabaigą.