Ankstesnę dieną prie Armėnijos ir Azerbaidžano sienos vykę kruvini susirėmimai privertė nuogąstauti, kad vėl galėtų įsiplieksti šių nesutaikomų priešininkių teritorinis ginčas. Per antradienio susirėmimus – didžiausius nuo praėjusių metų karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono – žuvo aštuoni kariai: armėnas ir septyni azerbaidžaniečiai.
2020-aisiais šešias savaites trukęs ginkluotas konfliktas dėl Kalnų Karabacho kontrolės pareikalavo per 6,5 tūkst. gyvybių ir tų metų lapkritį baigėsi paliaubomis, kurioms tarpininkavo Rusija.
Tuomet pagal ugnies nutraukimo susitarimą Armėnija perdavė Azerbaidžanui daug dešimtmečius kontroliuotų teritorijų.
Šio antradienio kovos baigėsi vakare, tarpininkaujant Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu.
Azerbaidžano gynybos ministerija trečiadienį pranešė per naujausius susirėmimus netekusi septynių karių, įskaitant vieną karininką. Baku duomenimis, per kautynes dar 10 azerbaidžaniečių karių buvo sužeisti.
Azerbaidžano gynybos ministerija patvirtino, kad antradienį vakare padėtis prie sienos su Armėnija stabilizavosi.
Armėnijos gynybos ministerija paskelbė, kad vienas armėnų karys žuvo, 13 buvo paimti į nelaisvę, o dar 24 laikomi dingusiais.
Armėnijos ministerija taip pat nurodė, kad trečiadienį ryte „prie sienos rytinio sektoriaus palyginti ramu, ugnies nutraukimo susitarimo laikomasi“.
Raginimai elgtis santūriai
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas antradienį apkaltino Azerbaidžaną „nusitaikius į Armėnijos valstybingumą, suverenumą ir nepriklausomybę“.
Baku sakė, kad Jerevanas yra atsakingas už „didelio masto karinę provokaciją“.
Armėnija kreipėsi į savo sąjungininkę Rusiją ir paprašė karinės paramos pagal Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) paktą, įpareigojantį Maskvą ginti Armėniją invazijos iš užsienio atveju.
„Kadangi Azerbaidžanas įvykdė suverenios Armėnijos teritorijos puolimą, mes kreipiamės į Rusiją, prašydami apsaugoti Armėnijos teritorinį vientisumą“, – antradienį sakė Armėnijos Saugumo Tarybos sekretorius Armenas Grigorianas.
Tą pačią dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu aptarė padėtį su N.Pašinianu ir sutarė „tęsti kontaktus“ šiuo klausimu, sakoma Kremliaus pranešime.
Prieš ugnies nutraukimą Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos ragino abi šalis nutraukti kovos veiksmus.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis paragino Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius „visiškai nutraukti ugnį“, o JT paragino Baku ir Jerevaną „laikytis santūriai“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija savo pareiškime išreiškė „didelį susirūpinimą“ ir paragino visas šalis gerbti 2020-ųjų lapkritį pasiektus susitarimus.
Nuo praėjusių metų karo Armėnija ir Azerbaidžanas kartais praneša apie susišaudymus prie bendros sienos.
Kalnų Karabacho etninių armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991-aisiais byrant Sovietų Sąjungai. Per tuomet kilusį konfliktą žuvo apie 30 tūkst. žmonių.
