Armėnija kaltina Azerbaidžaną etniniu valymu dėl Karabacho blokados

Balandžio 23 dieną Azerbaidžanas įrengė pasienio kontrolės punktą prie įvažiavimo į Lačino koridorių – vienintelį kelią, jungiantį Armėniją su separatistiniu regionu.

Šį žingsnį imtasi įgyvendinti po kelis mėnesius trukusios Azerbaidžano aplinkosaugos aktyvistų kelių blokados, dėl kurios, Jerevano teigimu, kalnuotame anklave, kuriame trūko maisto ir degalų, kilo humanitarinė krizė.

Azerbaidžanas tvirtino, kad civilinis transportas netrukdomai važiuoja Lačino koridoriumi.

Penktadienį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, kad humanitarinė padėtis Karabache labai pablogėjo po to, kai Baku ketvirtadienį blokavo eismą šiuo keliu.

Jis sakė, kad „maisto tiekimas į Karabachą praktiškai nutrauktas, o pacientų neleidžiama vežti į Armėnijos ligonines gydytis“.

Baku „veiksmai įrodo, kad Azerbaidžanas Karabache vykdo etninio valymo politiką“, teigė jis.

Vasario 22 dieną Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) – aukščiausia Jungtinių Tautų teisminė institucija – nurodė Azerbaidžanui užtikrinti laisvą judėjimą kelyje.

Gegužės 24 dieną Armėnija kreipėsi į TTT, prašydama įpareigoti Azerbaidžaną visiškai nutraukti Lačino kelio blokadą.

Dvi buvusios sovietinės respublikos nesutaria jau daugiau kaip 30 metų ir dėl Karabacho kontrolės kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais.

Šešias savaites trukusios kovos 2020 metų rudenį baigėsi Rusijos remiamomis paliaubomis, po kurių Armėnija atsisakė dešimtmečius kontroliuotų teritorijų.

Nepaisant vykstančių taikos derybų tarp Baku ir Jerevano, kurioms tarpininkauja Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos, prie bendros sienos dažnai vyksta susirėmimai.

1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 000 gyvybių.