„Armėnų genocidas... gyvas, kol Osmanų įpėdinė Turkija tęsia savo visiško neigimo politiką“, – sakoma S.Sarkisiano pareiškime, kuris buvo paskelbtas per 99-ąsias žudynių metines.
„Nusikaltimo neigimas yra tiesioginis to paties nusikaltimo tęsimas, – nurodė jis. – Tik pripažinimas ir pasmerkimas gali užkirsti kelią tokių nusikaltimų pasikartojimui ateityje.“
Pasak Armėnijos prezidento, ateinančios 100-osios metinės yra „gera proga Turkijai atgailauti ir panaikinti istorinę stigmą, jeigu jie stengsis išvaduoti savo valstybės ateitį nuo šios sunkios naštos“.
Armėnai sako, kad iki 1,5 mln. žmonių buvo nužudyta per Pirmąjį pasaulinį karą byrant Osmanų imperijai.
Turkų premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį žengė beprecedentį Turkijos lyderiams žingsnį ir pareiškė užuojautą dėl šių žudynių, kurias pavadino „mūsų bendru skausmu“.
Jis taip pat pabrėžė, kad tie 1915 metų įvykiai „neturėtų trukdyti turkams ir armėnams nusistatyti užuojautos ir abipusiškai humaniško požiūrio vieniems į kitus“.
Naudodamasi ir diplomatiniais svertais, ir savo įtakinga diaspora užsienyje, Armėnija jau seniai siekia tarptautinio 1915-ųjų žudynių pripažinimo genocidu.
Armėnai sako, kad iki 1,5 mln. žmonių buvo nužudyta per Pirmąjį pasaulinį karą byrant Osmanų imperijai. Tokius teiginius remia ir kelios kitos šalys.
Tuo tarpu Turkija tvirtina, kad 300-500 tūkst. armėnų ir mažiausiai tiek pat turkų žuvo per pilietinę nesantaiką, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus Osmanų imperijoje, palaikydami įsiveržusius rusų karius.
Daugiau kaip 20 šalių jau yra pripažinusios minimas žudynes genocidu.
