Į šią kalnuotą teritoriją, kur 2020 metų pabaigoje buvo kilęs karas ir kur po tarpininkaujant Rusijai sudarytų paliaubų Jerevanas neteko kelių rajonų kontrolės, pretenduoja du nesutaikomi priešai – Armėnija ir Azerbaidžanas.
Tačiau Kalnų Karabache vis dar gyvena 25–120 tūkst. etninių armėnų, kuriems buvo nutrauktas gamtinių dujų teikimas šeštadienį – praėjus dienai po to, kai buvo baigti iš Armėnijos nutiesto dujotiekio remonto darbai.
Jerevanas apkaltino Baku sąmoningai palikus Karabacho etninius armėnus be dujų, bet Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija šį kaltinimą atmetė kaip „nepagrįstą“.
Ketvirtadienį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas įspėjo, kad regionas „atsidūrė ant humanitarinės katastrofos slenksčio“, laikantis itin šaltiems orams.
„Tai aiškiai rodo, kokia yra Azerbaidžano politika Karabacho armėnų atžvilgiu: padaryti jų gyvenimą savo žemėje neįmanomą“, – per vyriausybės posėdį pareiškė N. Pašinianas.
Kalnų Karabacho separatistų administracijos atstovė Lusinė Avanesian naujienų agentūrai AFP sakė, kad regiono gyventojai šildosi elektra ir malkomis. Pasak jos, „vaikų darželiai ir mokyklos buvo priversti užsidaryti“.
„Azerbaidžanas terorizuoja mūsų gyventojus, kad žmonės paliktų Karabachą, – teigė atstovė. – Tai nepriimtina ir nežmoniška. Pasaulis turi reaguoti.“
Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad „būtina skubiai užtikrinti, kad paveiktiems vietos gyventojams būtų nedelsiant atnaujintas dujų tiekimas“.
Ginčijamame regione šešias savaites trukęs ginkluotas konfliktas, pasibaigęs 2020 metų lapkritį, nusinešė daugiau kaip 6,5 tūkst. žmonių gyvybių.
Etninių armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugelį žmonių.
