Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Ceyhunas Bayramovas ir jo kolega armėnas Zograbas Mnacakianas penktadienį Vašingtone susitiks su M. Pompeo, pranešė abi užsienio reikalų ministerijos.
Tačiau ministrai atmetė galimybę surengti trišalį susitikimą.
Pasaulio galybės, įskaitant Rusiją ir Jungtines Valstijas, išreiškė apmaudą, kad Kalnų Karabache jau daugiau nei tris savaites nenutrūksta kautynės.
Anksčiau šį mėnesį Maskvoje buvo susitarta dėl paliaubų, o praėjusį savaitgalį vėl buvo paskelbta apie ugnies nutraukimą. Tačiau nė vienas iš šių susitarimų nepakeitė realios padėties.
Jerevanas teigia, kad per atsinaujinusį konfliktą žuvo 772 armėnų kariai ir 36 civiliai.
Tuo metu Baku pranešė apie 63 žuvusius civilius gyventojus, bet kol kas neatskleidė savo karinių nuostolių.
Azerbaidžanas ir Karabacho regioną kontroliuojantys armėnų separatistai yra įsitraukę į aštrų konfliktą dėl šios kalnuotos provincijos likimo nuo 10-ojo dešimtmečio karo, pareikalavusio apie 30 tūkst. gyvybių.
Ilgai rusenęs konfliktas vėl užvirė rugsėjo 27 dieną, kuomet įsiplieskė įnirtingų susirėmimų, sukėlusių susirūpinimą dėl kelis dešimtmečius dėtų nesėkmingų sutaikymo pastangų.
Jungtinės Valstijos kartu su Prancūzija ir Rusija pirmininkauja vadinamajai Minsko tarpininkavimo grupei, vedančiai taikos derybas nuo 1994 metų, kai Karabache buvo paskelbtos paliaubos.
Azerbaidžanas ne kartą teigė pasiekęs virtinę pergalių, per vėliausius susirėmimus atkovojęs teritorijų tiek Kalnų Karabache, tiek kitose Azerbaidžano dalyse, kurias buvo užėmusios armėnų pajėgos.
Antradienį kreipdamasis į tautiečius Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pareiškė, kad šalies kariuomenė užėmė dar apie 20 kaimų Azerbaidžano teritorijoje esančiuose armėnų kontroliuojamuose rajonuose, kurie supa Kalnų Karabachą.
„Dar kartą raginu Armėnijos lyderius: palikite Azerbaidžano teritorijas, kol dar nėra per vėlu, ir mes tuomet nutrauksime ugnį“, – sakė jis.
Tačiau Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas paragino tarptautinę bendruomenę pripažinti Kalnų Karabacho nepriklausomybę, socialiniame tinkle „Twitter“ parašęs, kad versti armėnus ten „gyventi būnant Azerbaidžano valdžioje yra tarptautinės teisės pažeidimas“.
Analitikų nuomone, Azerbaidžanas vargu ar sugebės perimti viso ginčijamo regiono kontrolę vien karinėmis priemonėmis, o iš pažiūros nesuderinamos abiejų pusių pozicijos reiškia, kad diplomatinį sprendimą būtų itin sunku pasiekti.
