Jie verčia nuogąstauti dėl naujo karo tarp šių buvusių sovietinių respublikų, nuo 10-o dešimtmečio pradžios konfliktuojančių dėl Armėnijos remiamo separatistinio Kalnų Karabacho regiono.
Kalnų Karabachą iš Azerbaidžano 1994 metais atplėšė Armėnijos remiami separatistai per 30 tūkst. gyvybių pareikalavusį karą, kuris baigėsi negalutinėmis paliaubomis.
Šią teritoriją dabar valdo Armėnijos remiama separatistų vyriausybė, paskelbusi nepriklausomybę, kurios nepripažino nė viena valstybė.
Kovos tarp musulmoniško Azerbaidžano ir krikščioniškos Armėnijos gali įtraukti svarbias regiono žaidėjas Rusiją, turinčią karinį aljansą su Armėnija, ir Turkiją, remiančią Azerbaidžaną.
Kalnų Karabacho gynybos ministerija pranešė, kad per susirėmimus pirmadienį žuvo 27 separatistai, nors anksčiau skelbė apie 28 aukas. Iš viso žuvusių karių yra jau 58.
Bendras aukų skaičius išaugo iki 67, įskaitant devynis civilius: septynis Azerbaidžano, ir du Armėnijos pusėje.
Tuo metu Baku dar nepranešė apie nuo sekmadienio kariuomenės patirtus nuostolius. Vis dėlto armėnų separatistai paskelbė filmuotos medžiagos, kurioje užfiksuoti sudegę šarvuočiai ir kruvini ir apdegę uniformuotų karių palaikai, kaip tvirtinama – azerbaidžaniečių.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pirmadienį įsakė paskelbti dalinę kariuomenės mobilizaciją, o generolas Maisas Barchudarovas pažadėjo „kovoti iki paskutinio kraujo lašo, kad galutinai sunaikintų priešą ir nugalėtų“.
Kol kas neaišku, kas išprovokavo sekmadienį atsinaujinusius susirėmimus, kurie yra kruviniausi nuo liepos mėnesio, kai abejose pusėse žuvo 17 žmonių. Tuo metu 2016 metų balandį per keturias intensyvių kovų Kalnų Karabache dienas, kurios buvo didžiausias smurto proveržis per kelis dešimtmečius, vos nevirtęs tikru karu, žuvo dešimtys abiejų šalių žmonių.
Abiem pusėms kaltinant viena kitą dėl naujausių susirėmimų ir augant nuogąstavimams dėl naujo karo, pasaulio lyderiai ragina laikytis ramybės.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija atidžiai stebi situaciją. Pasak jo, prioritetas šiuo metu turi būti „karinių veiksmų nutraukimas, o ne aiškinimasis, kas teisus ir kas kaltas“.
Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Armėnija turi užbaigti Kalnų Karabacho „okupaciją“.
„Atėjo laikas užbaigti krizę regione, prasidėjusią nuo Kalnų Karabacho okupacijos“, – pareiškė R.T.Erdoganas.
„Dabar Azerbaidžanas privalo paimti reikalus į savo rankas“, – teigė jis.
Samdiniai iš Sirijos
Armėnija apkaltino Turkiją kišantis į konfliktą ir atsiuntus samdinių Azerbaidžanui paremti.
Padėtį Sirijoje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pirmadienį pranešė, jog Turkija iš Šiaurės Sirijos atsiuntė mažiausiai 300 asmenų, kad jie prisidėtų prie Azerbaidžano pajėgų.
Turkija informavo kovotojus, kad jų užduotis bus „saugoti pasienio regionus“ Azerbaidžane už iki 2 tūkst. dolerių (per 1,7 tūkst. eurų) sieksiantį atlygį, sakė SOHR direktorius Rami Abdel Rahmanas.
Šis pranešimas pasirodė Europos Sąjungai perspėjus regiono galias nesikišti į susirėmimus Kalnų Karabache ir pasmerkus kovos veiksmų „rimtą paaštrėjimą“, keliantį grėsmę stabilumui regione.
Skelbti paliaubas be ES ir Rusijos taip pat ragino Prancūzija, Vokietija, Italija ir JAV.
Armėnijos gynybos ministerijos atstovė Šušan Stepanian nurodė, kad pirmadienį ryte tęsėsi įnirtingos kovos, o armėnų separatistų pajėgos perėmė pozicijas, kurias sekmadienį buvo užėmęs Azerbaidžanas.
Vis dėlto Baku skelbė apie tolesnius laimėjimus.
Azerbaidžano pajėgos „smogia priešo pozicijoms... ir perėmė kelias strategines pozicijas aplink Talyšo kaimą“, nurodė Gynybos ministerija.
„Priešas traukiasi“, – priduriama jos pranešime.
Armėnų kariškiai skelbia, kad Azerbaidžano pajėgos toliau puola separatistų pozicijas sunkiąja artilerija, o Azerbaidžano gynybos ministerija apkaltino separatistų pajėgas apšaudant civilinius taikinius Tartaro mieste.
Azerbaidžano gynybos ministerija pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ nurodė, kad per susirėmimus žuvo daugiau nei 550 armėnų karių. Armėnijos pareigūnai šią informaciją paneigė.
Armėnija ir Kalnų Karabachas paskelbė karo padėtį ir karinę mobilizaciją. Azerbaidžanas įvedė karinį valdymą ir komendanto valandą didžiuosiuose miestuose.
Derybos vienam iš didžiausių konfliktų, kilusių 1991-aisiais byrant Sovietų Sąjungai, išspręsti yra iš esmės įstrigusios nuo 1994 metais pasiekto ugnies nutraukimo susitarimo.
Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos kaip „Minsko grupė“ tarpininkavo taikos pastangoms, bet ankstesnės didelės pastangos dėl taikos susitarimo žlugo 2010-aisiais.
Analitikai naujienų agentūrai AFP sakė, kad tarptautiniams tarpininkams reikia pagilinti savo pastangas, kad užkirstų kelią dar didesnei eskalacijai.
