Per Kaukazo šalies parlamento sesijos transliaciją parodyta, kad 60 parlamentarų balsavo už pasiūlymą, o 22 – daugiausia opozicijos įstatymų leidėjai – balsavo prieš.
Šie Jerevano ketinimai papiktino istorinę Jerevano sąjungininkę Maskvą, pavadinusią juos itin priešiškais.
Antradienį Kremlius sukritikavo Armėnijos žengtą žingsnį link prisijungimo prie TBT, kuris yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.
„Abejojame, kad dvišalių santykių požiūriu Armėnijos prisijungimas prie Romos statuto yra teisingas. Vis dar manome, kad tai neteisingas sprendimas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rusija ne kartą įspėjo Armėniją neratifikuoti Romos statuto. Tikimasi, kad TBT narės imsis veiksmų dėl V. Putino arešto, jei Rusijos vadovas įžengs į jų teritoriją.
Kovą TBT paskelbė apie jo arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.
Įtampa tarp Jerevano ir Maskvos didėja dėl Rusijos taikos palaikymo pajėgų vaidmens Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione. Po žaibiškos Baku karinės operacijos šio regiono kontrolę perėmė Azerbaidžanas, o separatistinio regiono vadovas ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl nepripažintos respublikos egzistavimo nutraukimo.
Išorinis saugumas
Tačiau Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas praėjusią savaitę stengėsi nuraminti Kremliaus nuogąstavimus.
„Sprendimas nėra nukreiptas prieš (...) Rusijos Federaciją. Jis kyla iš šalies išorinio saugumo interesų, o tokio sprendimo priėmimas yra mūsų suvereni teisė“, – sakė jis.
Pagrindinis Armėnijos atstovas tarptautiniais teisiniais reikalais Jegišė Kirakosianas kiek anksčiau nurodė, kad prisijungimas prie TBT suteiktų šaliai papildomų garantijų dėl grėsmės, kurią šalies teritoriniam vientisumui kelia Azerbaidžanas.
Tai greičiausiai buvo užuomina apie 2021-ųjų gegužės įvykius, kai Azerbaidžano pajėgos užėmė nedidelį žemės lopinėlį Armėnijoje, netoli bendros šalių sienos.
Šios nuožmios priešininkės konfliktuoja jau dešimtmečius ir dėl Kalnų Karabacho kariavo du karus – paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje ir 2020-aisiais.
J. Kirakosianas sakė, kad Jerevanas pasiūlė pasirašyti dvišalį susitarimą su Maskva, kad sumažintų Rusijos susirūpinimą dėl Romos statuto ratifikavimo.
Armėnija pasirašė Romos statutą 1999 metais, bet jo neratifikavo, motyvuodama prieštaravimu šalies konstitucijai. Kovą šalies konstitucinis teismas pareiškė, kad šios kliūtys buvo pašalintos Armėnijai 2015 metais priėmus naują konstituciją.
Respublikos istorija
Po rugsėjį surengto vienos dienos puolimo dauguma armėnų gyventojų pabėgo iš Kalnų Karabacho.
Šis kalnuotas regionas, kuriame daugiausia gyvena etniniai armėnai, laikantys jį savo protėvių žemių dalimi, nuo Rusijos imperijos žlugimo priklauso Azerbaidžanui.
Visgi 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Armėnijos remiamas Kalnų Karabachas vienašališkai paskelbė savo kaip respublikos nepriklausomybę.
Regiono separatistai, remiami Jerevano, tris dešimtmečius priešinosi Baku, ypač per pirmąjį Karabacho karą 1988–1994 ir antrąjį 2020 metais.
Pastarasis šešias savaites trukęs karas baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytu susitarimu, pagal kurį buvo dislokuotas 2 tūkst. karių taikos palaikymo kontingentas.
Tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino nepriklausoma pasiskelbusios respublikos.
