Kaip praneša naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, opozicinio liberaliojo aljanso YELQ lyderio kandidatūrai, kuri buvo vienintelė pasiūlyta, Nacionalinis Susirinkimas pritarė 59 balsais prieš 42.
Kad N.Pašinianas būtų išrinktas 105 vietų parlamente, jam reikėjo surinkti mažiausiai 53 balsus. Valdančioji Respublikonų partija parėmė jo kandidatūrą.
Išrinktas N.Pašinianas padėkojo deputatams.
„Dėkoju. Tarnauju Armėnijai ir armėnų liaudžiai“, – sakė jis.
Šis balsavimas buvo antrasis mėginimas paskirti N.Pašinianą vyriausybės vadovu. Per pirmąjį balsavimą gegužės 1-ąją respublikonai nedidele balsų persvara užblokavo šias pastangas, nors iš pradžių žadėjo nesipriešinti opozicijos lyderio paskyrimui.
Šis žingsnis išprovokavo visuotinį streiką, paralyžiavusį sostinę Jerevaną ir kitus miestus.
N.Pašinianas paragino užbaigti protestus, kai respublikonai, turintys 58 mandatų daugumą 105 vietų Nacionaliniame Susirinkime, patikino per antrąjį balsavimą nebeblokuosiantys jo kandidatūros.
42 metų buvęs laikraščio redaktorius taip pat užsitikrino kitų dviejų opozicinių partijų – „Klestinčios Armėnijos“ ir Armėnijos revoliucinės federacijos (ARF). Jos iškėlė N.Pašiniano kandidatūrą į vyriausybės vadovo postą kartu su YELQ.
Pirmadienio vakarą tūkstančiai N.Pašiniano šalininkų buvo susirinkę į mitingą Jerevano centrinėje aikštėje, mojuodami trispalvėmis nacionalinėmis vėliavomis ir skanduodami jo vardą.
„Esu 95 proc. įsitikinęs, kad jūsų kandidatas rytoj bus išrinktas premjeru“, – N.Pašinianas pareiškė džiūgaujančiai miniai.
Antradienį prieš parlamento nepaprastojo posėdžio pradžią tūkstančiai N. Pašiniano šalininkų susirinko Jerevano centrinėje Respublikos aikštėje. Daugelis jų vilkėjo baltus trikotažinius marškinėlius su savo lyderio atvaizdu, kiti šoko tradicinius armėnų šokius ir skandavo „Nikolas premjeras“.
„Šiandien susirinkome čia švęsti armėnų liaudies pergalės, – naujienų agentūrai AFP sakė 40-metis mitingo dalyvis, archeologas Davidas Davtianas. – Žmonių valia nugalės, Nikolas šiandien taps mūsų premjeru.“
Kitas demonstrantas, 29 metų Lavrentis Adulianas, išreiškė viltį, kad „viskas šiandien parlamente eisis sklandžiai ir respublikonai nedrįs stoti prieš savo pačių žmones“.
Nestabilus laikotarpis
Net ir N.Pašinianą išrinkus premjeru politinė krizė gali dar nesibaigti, nes Respublikonų partijos dauguma parlamente išlieka, todėl bet kokios naujos vyriausybės iniciatyvos gali būti blokuojamos.
Pagal Armėnijos įstatymus, jeigu premjeras per nepaprastąjį parlamento posėdį neišrenkamas, naujas balsavimas turi būti surengtas po septynių dienų. Kandidatą į premjero postą gali siūlyti ne mažiau kaip trečdalis iš 105 Nacionalinio Susirinkimo deputatų.
Jeigu vyriausybės vadovas nebūtų išrinktas ir per antrąjį turą, įstatymai numato, kad parlamentas turi būti paleistas ir skelbiami pirmalaikiai rinkimai, turintys įvykti per 30–45 dienas.
Tokiu atveju labai nepopuliarūs respublikonai turėtų mažai galimybių išsaugoti daugumą parlamente.
Analitikas Vigenas Akopianas sakė, kad pirmalaikiai rinkimai beveik neabejotinai bus surengti, net ir N.Pašinianą išrinkus premjeru.
Kitas analitikas, Stepanas Safarianas, perspėjo, kad N.Pašinianas gali atsidurti itin keblioje padėtyje.
S.Safarianas: „Armėnija žengia į įdomų nestabilumo laikotarpį. Prieš pirmalaikius rinkimus Pašinianas privalo laviruoti tarp liaudies valios ir parlamento valdančiosios partijos, kuriai jis nepriklauso ir kuri negali pradėti jo palaikyti.“
„Armėnija žengia į įdomų nestabilumo laikotarpį. Prieš pirmalaikius rinkimus Pašinianas privalo laviruoti tarp liaudies valios ir parlamento valdančiosios partijos, kuriai jis nepriklauso ir kuri negali pradėti jo palaikyti“, – aiškino ekspertas.
Korupcija ir skurdas
Itin populiarus N. Pašinianas pastarosiomis savaitėmis vis smarkiau spaudė valdančiąją partiją per precedento neturinčią pilietinio nepaklusnumo kampaniją, nugramzdinusią seną Maskvos sąjungininkę Armėniją į aštriausią per daugelį metų politinę krizę.
Per ją netikėtai atsistatydino veteranas lyderis Seržas Sargsianas, tik savaitę išsilaikęs premjero pareigose. Naujus didesnius įgaliojimus turinčiu vyriausybės vadovu S.Sargsianas buvo išrinktas baigęs dešimtmetį trukusį darbą prezidento poste.
Apžvalgininkai reiškė nerimą, kad šis sąmyšis gali destabilizuoti Armėniją, jau dešimtmečius įsitraukusią į teritorinį ginčą su Azerbaidžanu.
N.Pašiniano protestų judėjimas kaltino S. Sargsianą įžūliu valdžios užgrobimu ir tvirtino, kad jis nori išsaugoti savo įtaką po dviejų kadencijų prezidento poste.
2015 metų gruodį per referendumą 63 proc. balsų dauguma buvo priimtos prieštaringai vertinamos S. Sargsiano inicijuotos konstitucijos pataisos, kuriomis remiantis ši Pietų Kaukazo valstybė buvo pertvarkyta į parlamentinę respubliką su dideles vykdomosios valdžios galias turinčiu premjeru.
Po šio plebiscito tūkstančiai opozicijos šalininkų rengė demonstracijas prieš numanomus masinius balsavimo pažeidimus.
Europos Tarybos stebėtojai sakė, kad referendumą temdė didelio masto balsų pirkimas, balsavimas po kelis kartus ir kiti pažeidimai.
Kritikai kaltina S.Sargsianą ir jo Respublikonų partiją korupcija ir nesugebėjimu kovoti su išplitusiu skurdu bei galingų oligarchų daroma įtaka 2,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
Ateities gairės
Antradienį kalbėdamas parlamente prieš balsavimą dėl jo kandidatūros N.Pašinianas sakė, kad jo vyriausybė išlaikytų ankstesnius glaudžius ryšius su Maskva ir jos vadovaujama Eurazijos ekonomine sąjunga (EES).
„Pareiškiu, kad Armėnija liks EES. Sąjunginiai ryšiai su Rusija turi būti grindžiami draugyste, lygiateisiškumu ir abipusiu pasirengimu spręsti problemas“, – parlamente sakė N. Pašinianas.
„Svarstome karinį bendradarbiavimą su Rusija kaip pagrindinį Armėnijos saugumo užtikrinimo veiksnį“, – pažymėjo jis.
N.Pašinianas taip pat pareiškė, kad Armėnija aktyviai plėtos bendradarbiavimą su JAV, Europos Sąjunga, Iranu Gruzija, Kinija ir Indija.
Pasak jo, Armėnija pasirengusi taikiai išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą ir dalyvauti derybose šiuo klausimu.
„Mes pasirengę taikiam problemos išsprendimui remiantis tautų lygybe ir apsisprendimo teise. Būtina suteikti naują postūmį Arcacho (Kalnų Karabacho) nepriklausomybės tarptautiniam pripažinimui ir čia svarbus diasporos vaidmuo“, – pažymėjo N. Pašinianas.
„Esu pasirengęs derėtis su Azerbaidžano vadovais Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Minsko grupėje. Tačiau nedalyvaujant konflikto šaliai Karabachui derybos negali būti veiksmingos ir visapusiškos“, – pridūrė jis.
N.Pašinianas pareiškė, kad išrinktas premjeru neužsiiminės „kadrų pogromu“ valstybės valdymo sistemoje.
„Mes įsitikinę, kad valstybės valdymo sistemoje yra daugybė talentingų žmonių. Mes ne tik kad nesirengiame kadrų pogromui, bet ir ketiname sukoncentruoti geriausią potencialą Armėnijos labui. Dedame viltis į tuos žmones valstybės sistemoje, kurie sėkmės pasiekė savo talentu“, – sakė jis.
Pasak jo, verslas bus išvaduotas „nuo korupcinių schemų“.
„Atlaisvintos lėšos pavirs investicijomis, o ne keliaus į užsienio bankus“, – pažymėjo jis.
