„Manau, paskutinis terminas, kada tai gali įvykti, yra 2019 metų gegužė. Tačiau jie gali būti surengti ir šiais metais, ir ateinančių metų pradžioje. Tai priklauso nuo politinės situacijos“, – sakė premjeras interviu, kuris pirmadienį buvo publikuotas laikraštyje „Kommersant“.
N.Pašinianas sakė garantuojantis, kad rinkimai bus sąžiningi, be jokių klastojimų.
„Garantuoju, kad pas mus rinkimai bus sąžiningi, teisėti, nebus jokių klastojimų, kitaip nei visi ankstesni rinkimai, kurie buvo nesąžiningi ir suklastoti. Tik žmonės nuspręs, kam būti premjeru, deputatu, meru. Garantuoju tai“, – sakė vyriausybės vadovas.
N.Pašinianas: „Garantuoju, kad pas mus rinkimai bus sąžiningi, teisėti, nebus jokių klastojimų, kitaip nei visi ankstesni rinkimai, kurie buvo nesąžiningi ir suklastoti. Tik žmonės nuspręs, kam būti premjeru, deputatu, meru. Garantuoju tai.“
Liepos pabaigoje Armėnijos specialioji tyrimų tarnyba pateikė kaltinimus buvusiam šalies prezidentui Robertui Kočarianui konstitucinės santvarkos griovimu dėl 2008 metų kovo 1-osios įvykių po prezidento rinkimų, kuriuose pergalę iškovojo Seržas Sargsianas.
Tąsyk saugumo pajėgoms vaikant žmones, protestavusius prieš S.Sargsiano pergalę rinkimuose, žuvo dešimt demonstrantų, o daugiau kaip 250 buvo sužeisti.
R.Kočarianas tvirtina, kad šie kaltinimai sufabrikuoti, ir laiko juos politiniu persekiojimu.
N.Pašinianas 2008 metais buvo kandidato į prezidentus Levono Ter-Petrosiano rinkimų štabo narys. Po kovo 1-osios neramumų buvo paskelbta jo paieška, o 2009 metais N.Pašinianas pasidavė pareigūnams.
2010 metų sausį jis buvo nuteistas kalėtu septynerius metus už masinių neramumų organizavimą, o 2011-ųjų gegužę išėjo į laisvę paskelbus amnestiją.
Paskirtas premjeru N.Pašinianas pažadėjo, jog „kovo 1-osios byla“ bus iki galo ištirta.
