Tiek Jerevanas, tiek Baku neseniai išreiškė pasirengimą pradėti derybas dėl „visapusiškos taikos sutarties“, anksčiau šį mėnesį vėl paaštrėjus įtampai ginčijamame Kalnų Karabacho regione.
„Planuoju balandžio 6 dieną Briuselyje susitikti su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu ir Azerbaidžano prezidentu“, – per vyriausybės posėdį sakė N.Pašinianas.
Jis išreiškė viltį, kad su Baku bus galima „susitarti visais klausimais, susijusiais su taikos derybų pradžia“.
„Armėnija dar kartą pareiškia, kad yra pasirengusi pasirašyti taikos susitarimą su Azerbaidžanu ir nedelsdama pradėti derybas“, – sakė N.Pašinianas.
Baku iš karto nepatvirtino, kad vyks toks susitikimas, tačiau Europos Sąjunga pareiškime nurodė, kad aukšto rango Azerbaidžano ir Armėnijos pareigūnai trečiadienį Briuselyje susitiko rengtis aukščiausiojo lygio susitikimui.
Pareigūnai „apžvelgė politinę ir saugumo padėtį bei visą virtinę Armėnijos ir Azerbaidžano klausimų“, sakoma pareiškime.
„Armėnija ir Azerbaidžanas taip pat aptars klausimus, susijusius su taikos susitarimo tarp jų perspektyvomis“, – priduriama jame.
Abi Kaukazo kaimynės 2020 metų rudenį šešias savaites kariavo dėl Kalnų Karabacho. Tuomet žuvo daugiau kaip 6,5 tūkst. žmonių.
Kautynės baigėsi, kai šalys tarpininkaujant Rusijai pasirašė paliaubų susitarimą, pagal kurį Armėnija užleido keletą ne vieną dešimtmetį jos kontroliuotų rajonų, o Maskva dislokavo regione taikos palaikymo kontingentą.
Praėjusią savaitę Jerevanas ir Maskva apkaltino Baku paliaubų pažeidimais Rusijos taikos palaikymo misijos zonoje.
Anot jų, Azerbaidžano pajėgos užėmė Farucho gyvenvietę Kalnų Karabacho Askerano rajone, kur per susišaudymą žuvo trys armėnų kariai.
Baku kaltinimus atmetė, tvirtindamas, kad šis rajonas priklauso tarptautiniu mastu pripažįstamai Azerbaidžano teritorijai.
Pirmadienį Armėnijos saugumo taryba apkaltino Azerbaidžaną „rengiant dirvą naujoms provokacijoms ir puolimui Kalnų Karabache“.
Ji paragino Baku „nedelsiant pradėti derybas dėl visapusiškos taikos sutarties“.
Azerbaidžanas sako esąs pasirengęs deryboms. Šalies Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Baku dar prieš metus siūlė surengti tokias derybas.
Kalnų Karabacho etninių armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai. Per tuomet kilusį konfliktą žuvo apie 30 tūkst. žmonių.
I.Alijevas ir N.Pašinianas pastarąjį kartą buvo susitikę gruodį Ch. Michelio surengtose derybose.
