„Iš Rusijos gavome pasiūlymą gegužės 25-ąją surengti trišalį susitikimą aukščiausiu lygiu, tarpininkaujant Rusijos prezidentui. Priėmėme pasiūlymą“, – Jerevane per savo vyriausybės posėdį sakė N.Pašinianas.
Pranešimas pasirodė augant įtampai tarp šių nesutaikomų priešininkių ir vykstant kruviniems susirėmimams prie jų bendros sienos, įskaitant trečiadienio incidentą, kai žuvo vienas armėnų karys.
Dešimtmečius besitęsiančiame teritoriniame konflikte Baku ir Jerevanas derasi dėl taikos susitarimo, tarpininkaujant Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms, kurių diplomatinis įsitraukimas Kaukaze suerzino tradiciškai šiame regione didžiausią įtaką darydavusią Rusiją.
Penktadienį Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai ketina surengti derybas Maskvoje, kuriose dalyvaus jų kolega iš Rusijos.
2020 metais ir XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje kaimynės du kartus kariavo dėl ginčijamų teritorijų, daugiausia dėl Kalnų Karabacho – armėnų anklavo Azerbaidžane.
2020 metų rudenį šešias savaites trukę karo veiksmai baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis. Pagal susitarimą Armėnija turėjo užleisti daug teritorijų, kontroliuotų ne vieną dešimtmetį.
Jerevanas vis labiau nusivilia tuo, ką vadina Maskvos nesugebėjimu apginti Armėnijos nuo karinės grėsmės iš Azerbaidžano.
Rusijai įklimpus Ukrainoje ir nenorint pyktis su svarbia Azerbaidžano sąjungininke Turkija, Baku ir Jerevano deryboms siekia vadovauti JAV ir ES.
Sekmadienį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas susitiko Briuselyje naujam derybų ratui. Jam vadovavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
Kitas N.Pašiniano ir I.Aliyevo susitikimas planuojamas birželio 1 dieną Moldovoje. Jame taip pat turėtų dalyvauti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
