N.Pašinianas iškovojo triuškinamą pergalę per gruodį įvykusius pirmalaikius parlamento rinkimus ir įtvirtino savo politinį autoritetą.
Reformų siekiantis N.Pašinianas pirmalaikius rinkimus išprovokavo keli mėnesiai po to, kai iškilo į valdžią per taikią revoliuciją.
Kalbėdamas Nacionaliniame susirinkime prezidentas Armenas Sargsianas pabrėžė, kad įvykę rinkimai „suteikė šiam parlamentui didelį teisėtumą“.
Per šiuos tarptautinių stebėtojų demokratiškais pripažintus rinkimus į parlamentą pateko tik partijos, palaikiusios N.Pašiniano vadinamą „aksominę revoliuciją“.
Už N.Pašiniano partijos „Pilietinis susitarimas“ vadovaujamą bloką balsavo 70,43 proc. rinkėjų.
43 metų buvęs žurnalistas žadėjo išrauti išsikerojusią korupciją ir spręsti išplitusio skurdo problemą. Jis sulaukė didelio palaikymo neturtingoje Kaukazo valstybėje, turinčioje apie 3 mln. gyventojų.
N.Pašinianas pirmą kartą premjeru tapo gegužę, po kelias savaites trukusių taikių protestų prieš vyriausybę, nuvertusių veteraną lyderį Seržą Sargsianą.
Tačiau N.Pašiniano reformų vajų kelis mėnesius trikdė S.Sargsiano Respublikonų partija, dominavusi Nacionaliniame susirinkime, kol vyriausybės vadovo tikslinis atsistatydinimas spalio mėnesį išprovokavo pirmalaikius rinkimus.
Atsistatydinęs premjeras pareiškė, kad pirmalaikiai rinkimai prives pradėtą „aksominę revoliuciją iki jos logiškos pabaigos“.
Respublikonų partija neperžengė penkių procentų slenksčio ir nepateko į parlamentą.
Siekdamas reformų savo šalyje, N.Pašinianas per pirmuosius penkis darbo premjero poste mėnesius taip pat siekė subalansuotos užsienio politikos.
Jis dar kartą patikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad Armėnija liks ištikima Maskvos sąjungininkė, ir tuo pat metu stengėsi įtikti Vakarų lyderiams.
Spalio mėnesį per tarptautinį viršūnių susitikimą Jerevane jis šoko tradicinius armėnų šokius su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir mūvėjo tokias pačias kojines kaip Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau.
