Šis balsavimas bus antrasis mėginimas paskirti N. Pašinianą vyriausybės vadovu. Per pirmąjį balsavimą gegužės 1-ąją respublikonai nedidele balsų persvara užblokavo šias pastangas, nors iš pradžių žadėjo nesipriešinti opozicijos lyderio paskyrimui.
Šis žingsnis išprovokavo visuotinį streiką, paralyžiavusį sostinę Jerevaną ir kitus miestus.
N.Pašinianas paragino užbaigti protestus, kai respublikonai, turintys 58 mandatų daugumą 105 vietų Nacionaliniame Susirinkime, patikino per antrąjį balsavimą nebeblokuosiantys jo kandidatūros.
42 metų buvęs laikraščio redaktorius
taip pat užsitikrino kitų dviejų opozicinių partijų – „Klestinčios Armėnijos“ ir Armėnijos revoliucinės federacijos (ARF). Jos iškėlė N.Pašiniano kandidatūrą į vyriausybės vadovo postą kartu su jo opoziciniu liberaliuoju aljansu YELQ.
Šiuo metu N.Pašinianas yra vienintelis kandidatas tapti ministru pirmininku.
Pirmadienio vakarą tūkstančiai N.Pašiniano šalininkų buvo susirinkę į mitingą Jerevano centrinėje aikštėje, mojuodami trispalvėmis nacionalinėmis vėliavomis ir skanduodami jo varda.
„Esu 95 proc. įsitikinęs, kad jūsų kandidatas rytoj bus išrinktas premjeru“, – N.Pašinianas pareiškė džiūgaujančiai miniai.
Analitikai sako, kad valdančiąją partiją savo nusistatymą pakeisti tikriausiai paskatino noras išsaugoti parlamento kontrolę.
Nestabilus laikotarpis
Net jeigu N.Pašinianas būtų išrinktas premjeru, politinė krizė gali dar nesibaigti, nes Respublikonų partijos dauguma parlamente išliktų, todėl bet kokios naujos vyriausybės iniciatyvos galėtų būti blokuojamos.
Pagal Armėnijos įstatymus, jeigu premjeras per nepaprastąjį parlamento posėdį neišrenkamas, naujas balsavimas turi būti surengtas po septynių dienų. Kandidatą į premjero postą gali siūlyti ne mažiau kaip trečdalis iš 105 Nacionalinio Susirinkimo deputatų.
Jeigu vyriausybės vadovas neišrenkamas ir per antrąjį turą, įstatymai numato, kad parlamentas turi būti paleistas ir skelbiami pirmalaikiai rinkimai, turintys įvykti per 30–45 dienas.
Tokiu atveju labai nepopuliarūs respublikonai turėtų mažai galimybių išsaugoti daugumą parlamente.
Analitikas Vigenas Akopianas sakė, kad pirmalaikiai rinkimai beveik neabejotinai bus surengti, net jeigu N.Pašinianas bus išrinktas premjeru.
Kitas analitikas, Stepanas Safarianas, perspėjo, kad N.Pašinianas gali atsidurti itin keblioje padėtyje.
„Armėnija žengia į įdomų nestabilumo laikotarpį. Prieš pirmalaikius rinkimus Pašinianas privalo laviruoti tarp liaudies valios ir parlamento valdančiosios partijos, kuriai jis nepriklauso ir kuri negali pradėti jo palaikyti“, – aiškino ekspertas.
S.Safarianas: „Armėnija žengia į įdomų nestabilumo laikotarpį. Prieš pirmalaikius rinkimus Pašinianas privalo laviruoti tarp liaudies valios ir parlamento valdančiosios partijos, kuriai jis nepriklauso ir kuri negali pradėti jo palaikyti.“
Korupcija ir skurdas
Itin populiarus N.Pašinianas pastarosiomis savaitėmis vis smarkiau spaudė valdančiąją partiją per precedento neturinčią pilietinio nepaklusnumo kampaniją, nugramzdinusią seną Maskvos sąjungininkę Armėniją į aštriausią per daugelį metų politinę krizę.
Per ją netikėtai atsistatydino veteranas lyderis Seržas Sargsianas, tik savaitę išsilaikęs premjero pareigose. Naujus didesnius įgaliojimus turinčiu vyriausybės vadovu S.Sargsianas buvo išrinktas baigęs dešimtmetį trukusį darbą prezidento poste.
Apžvalgininkai reiškė nerimą, kad šis sąmyšis gali destabilizuoti Armėniją, jau dešimtmečius įsitraukusią į teritorinį ginčą su Azerbaidžanu.
N.Pašiniano protestų judėjimas kaltino S.Sargsianą įžūliu valdžios užgrobimu ir tvirtino, kad jis nori išsaugoti savo įtaką po dviejų kadencijų prezidento poste.
2015 metų gruodį per referendumą 63 proc. balsų dauguma buvo priimtos prieštaringai vertinamos S.Sargsiano inicijuotos konstitucijos pataisos, kuriomis remiantis ši Pietų Kaukazo valstybė buvo pertvarkyta į parlamentinę respubliką su dideles vykdomosios valdžios galias turinčiu premjeru.
Po šio plebiscito tūkstančiai opozicijos šalininkų rengė demonstracijas prieš numanomus masinius balsavimo pažeidimus.
Europos Tarybos stebėtojai sakė, kad referendumą temdė didelio masto balsų pirkimas, balsavimas po kelis kartus ir kiti pažeidimai.
Kritikai kaltina S.Sargsianą ir jo Respublikonų partiją korupcija ir nesugebėjimu kovoti su išplitusiu skurdus bei galingų oligarchų daroma įtaka 2,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
