Dėl nuožmiausių nuo 2016 metų susirėmimų padidėjo rizika, jog tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, kurių teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho regiono tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį, gali įsiplieksti naujas karas.
Azerbaidžanas sekmadienio ryte pradėjo „aktyvų bombardavimą“ palei Kalnų Karabacho fronto liniją, pranešė Karabacho pareigūnai. Jų teigimu, taip pat bombarduojami civiliai taikiniai, įskaitant pagrindinį regiono miestą Stepanakertą.
Separatistų gynybos ministerija paskelbė, kad jos pajėgos numušė du Azerbaidžano sraigtasparnius ir tris bepilotes skraidykles.
Tuo tarpu Azerbaidžano gynybos ministerija pareiškė pradėjusi „kontrpuolimą, siekdama sustabdyti Armėnijos kovinę veiklą ir užtikrinti gyventojų saugumą“.
„Turime tvirtai ginti savo valstybę ir remti savo kariuomenę ... ir mes laimėsime. Tegyvuoja šlovingoji Armėnijos armija!“ – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.
Armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku perėmė per 1991–1994 metų karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių.
Nors nuo 1994 metų tarpininkaujant Rusijai, JAV ir Prancūzijai vedamos derybos, kuriose mėginama išspręsti ginčą dėl Kalnų Karabacho – vieną didžiausių konfliktų, kilusių po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais, – ilgalaikės išeities iš aklavietės iki šiol taip ir nerasta.
Energijos išteklių turtingas Azerbaidžanas, kurio karinės išlaidos viršija visą Armėnijos vyriausybės biudžetą ir kuris dosniai investuoja į savo karines pajėgas, ne kartą žadėjo Kalnų Karabachą susigrąžinti jėga.
Tuo tarpu Armėnija žada ginti regioną, kuris paskelbė nepriklausomybę, tačiau yra itin priklausomas nuo Jerevano.
