„Labai didelė eskalacijos prie Armėnijos sienos (su Azerbaidžanu) ir Kalnų Karabache tikimybė“, – spaudos konferencijoje sakė N.Pašinianas, kaltindamas Baku stiprinant „agresyvią retoriką“.
Abi valstybės yra kariavusios du karus dėl Azerbaidžano armėnų gyvenamo anklavo kontrolės, per kuriuos žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.
1991-aisiais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
2020-ųjų rudenį Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo šešių savaičių karą.
Tos kovos nusinešė daugiau nei 6 500 gyvybių ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai sudarytomis paliaubomis, pagal kurias Jerevanas perleido dešimtmečius kontroliuotas teritorijas.
Maskva dislokavo taikdarius tose Karabacho dalyse, kurias tebekontroliuoja armėnų separatistai, įskaitant Lačino koridorių.
Nuo gruodžio vidurio grupė save vadinančių Azerbaidžano aplinkosaugos aktyvistų, protestuodami prieš, jų teigimu, neteisėtą kasybą, užtvėrė vienintelį kelią, jungiantį Kalnų Karabachą su Armėnija – Lačino koridorių.
Jerevanas apkaltino Baku ten vykdant blokadą. Jerevano teigimu, dėl blokados kalnuotame regione, kuriame trūksta maisto, medikamentų ir degalų, kilo „visapusiška humanitarinė krizė“.
N.Pašinianas antradienį taip pat pareiškė, kad skundėsi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl problemų, susijusių su rusų taikdarių darbu Kalnų Karabache.
„Vakar per pokalbį telefonu su V.Putinu kalbėjau apie galimą eskalaciją Kalnų Karabache ir pasakiau, kad zonoje, už kurią atsakingi Rusijos taikdariai, yra problemų“, – sakė N.Pašinianas spaudos konferencijoje Jerevane.
„Azerbaidžano retorika kasdien darosi vis agresyvesnė“, – teigė jis, smerkdamas Lačino koridoriaus, kuris yra vienintelis Karabacho sausumos kelias į Armėniją, blokadą.
Jis apibūdino kelis mėnesius trunkančius sutrikimus kaip „pasiruošimą etniniam armėnų valymams“.
Baku šiuos teiginius neigia.
N.Pašinianas antradienį per spaudos konferenciją pridūrė, kad Armėnija neseniai gavo Azerbaidžano atsakymą į vasario viduryje pateiktus Jerevano pasiūlymus dėl visapusiškos taikos sutarties.
Jis atkreipė dėmesį į tam tikrą pažangą taikos procese, tačiau pažymėjo, kad išlieka „esminių problemų“, nes „Azerbaidžanas bando pareikšti teritorines pretenzijas, o tai Armėnijai yra raudonoji linija“.
