Britanijos rinkėjams 2016-ųjų birželį nubalsavus už pasitraukimą iš bloko, norinčiųjų gauti Vokietijos pasą naudojantis šios šalies konstitucijos specialiąja nuostata, numatančią kompensaciją už nacių eros persekiojimus, išaugo beveik 40 kartų.
2015-aisiais Vokietija gavo vos 43 tokius prašymus išduoti pasą, tačiau šis skaičius kitais metais šoktelėjo iki 684: beveik visi šie prašymai buvo pateikti po referendumo dėl „Brexit“.
Remiantis Vokietijos vidaus reikalų ministerijos statistika, paskelbta vykdant parlamentinį tyrimą, pernai tokių prašymų padaugėjo iki 1 667.
Pagal Vokietijos konstituciją, buvę Vokietijos gyventojai, 1933–1945 metais – nuo nacių lyderio Adolfo Hitlerio paskyrimo kancleriu iki Vokietijos kapituliacijos – praradę pilietybę dėl „politinių, rasinių ir religinių priežasčių“, turi teisę prašyti atkurti jų pilietybę.
Anot vokiečių vyriausybės, šią grupę „daugiausiai sudaro Vokietijos žydai“ ir tuomečiai opozicinių partijų nariai.
Šią teisine nuostata gali naudotis ir į užsienį pabėgusių persekiotų asmenų palikuoniai.
Vis daugiau Britanijos gyventojų, besitikinčių išsaugoti visas turimas privilegijas, tokias kaip teisė gyventi ir dirbti bet kurioje Bendrijos šalyje, siekia gauti ir kitų ES valstybių pilietybę.
Pavyzdžiui, maždaug aštuonis kartus – nuo 386 2015-aisiais iki 3 173 2017-aisiais – padaugėjo britų, siekiančių Prancūzijos paso.