Aukščiausio lygio susitikimas, kurio data dar nėra paskelbta, vyks tarpininkaujant Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
Jeigu nebus pažeidinėjamas susitarimas nutraukti ugnį, pajėgų atitraukimas Donecko srityje tarp separatistų kontroliuojamos Petrivskės gyvenvietės ir Kijevo kontroliuojamos teritorijos ties Bohdanivka turėtų prasidėti apie vidurdienį (vietos ir Lietuvos) laiku, naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Andrijus Ahejevas.
Vis dėlto įtampa tarp konflikto šalių išlieka: ketvirtadienį Donecko srityje, bet ne pajėgų atitraukimo zonoje, žuvo vienas Kijevo vyriausybės pajėgų karys, nurodė kariuomenė.
Kijevas ir separatistai birželį ir spalį surengė du panašius pajėgų atitraukimus.
Naujausias atitraukimas taptų „galutine išankstine sąlyga“ organizuoti keturšalį susitikimą, šią savaitę sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika.
Jis išreiškė viltį, kad pirmasis nuo 2016 metų tokio aukšto lygio susitikimas galėtų įvykti lapkritį Paryžiuje.
Daug neišspręstų klausimų
Vis tik viršūnių susitikimas buvo kelis kartus atidėtas, žlugus keliems mėginimams atitraukti pajėgas, iš kurių vėliausias buvo pirmadienį.
Rusija pareiškė remianti sumanymą surengti naują susitikimą, bet atsisakė komentuoti, kada jis galėtų įvykti.
„Norime surengti viršūnių susitikimą kiek galima greičiau, bet tuo pačiu manome, kad šis susitikimas turi būti gerai organizuotas, siekiant užtikrinti, kad per jį bus pasiekta reikiamų rezultatų“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad kol kas „per anksti sakyti“, kur galėtų įvykti šiųmetis susitikimas, nes dar „daug klausimų“ lieka neišspręsta.
Pajėgų atitraukimas – tik viena iš Kremliaus iškeltų sąlygų vadinamojo Normandijos formato susitikimui. Kijevas viliasi, kad toks renginys padėtų iš naujo paleisti įstrigusį taikos procesą.
Penktadienį kariai turėtų iššauti signalinę raketą, pranešdami apie savo pradedamą atsitraukimą kilometro atstumu nuo sąlyčio linijos, nurodė Kijevas.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai prižiūrės šį atitraukimą, galintį trukti kelias dienas.
Jeigu procesas sėkmingai įvyks, tikėtina, kad atsivers sąlygos tolesniems pajėgų atitraukimams nuo ilgesnės kaip 400 km fronto linijos.
Gegužę į valdžią atėjęs 41 metų V.Zelenskis, buvęs komikas, siekia atgaivinti taikos procesą ir užbaigti separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje, nuo 2014 metų nusinešusį apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Tačiau šios pastangos strigo, nes V.Zelenskio planai, įskaitant pajėgų atitraukimą, buvo griežtai kritikuojami Kijeve – ypač karo veteranų ir nacionalistų.
Ruošiantis viršūnių susitikimui Ukrainos, Rusijos ir separatistų derybininkai taip pat susitarė dėl taikos proceso gairių, vadinamosios Steinmeierio formulės, numatančios, kad separatistų teritorijoms būtų suteiktas ypatingas statusas, jeigu jie surengtų laisvus ir sąžiningus rinkimus, atitinkančius Ukrainos konstitucijos normas.
Karas Rytų Ukrainoje įsiplieskė praėjus apie mėnesiui po 2014 metų kovą Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.
Ukraina ir ją remiančios Vakarų šalys kaltina Maskvą teikiant separatistams finansinę ir karinę pagalbą, nors Rusija šiuos kaltinimus atmeta.
