Pažymima, kad priverstinė masinė mobilizacija taip pat vyks ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Generalinio štabo duomenimis, Rusijos valdžia planuoja į frontą papildomai nusiųsti nuo 400 iki 700 tūkst. žmonių.
„Taip pat planuojama į armiją pašaukti apie 40 tūkst. Čečėnijos respublikos gyventojų, kurie tikriausiai bus naudojami „užtveriamuosiuose būriuose“ už Rusijos karių nugarų“, – pažymėjo Generalinis štabas.
-
Rusijos žmogaus teisių gynėjas apie karių mobilizaciją: rusai nenori mirti ir yra pasirengę išsisukti
-
Nutekinti dokumentai: Rusijai reikia daugiau karių, bet ji baiminasi pykčio visuomenėje
-
Rusijoje sklando kalbos apie dar vieną mobilizaciją: spaudimą daro Ukrainos kontrpuolimas
-
„Bloomberg“: nepaisant sankcijų, Rusijos ekonomika atsigauna, tačiau mobilizacija gali viską sužlugdyti
-
Rusija susiduria su netikėta problema: Kremlius į tai atsako negailestingai
Tačiau pranešama, kad dviejuose didžiausiuose Rusijos miestuose – Maskvoje ir Sankt Peterburge – planuojamos mobilizacijos apimtys vėl bus minimalios.
Dėmesį į Rusijos planuojamą mobilizacijos kampaniją kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė ir Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Jos teigimu, iki metų pabaigos Rusijos kariuomenė ketina įdarbinti papildomus 420 tūkst. sutartininkų.
Rugsėjo 3 d. Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dimitrijus Medvedevas pareiškė, kad iki šiol jau yra įdarbinta 280 tūkst. darbuotojų. Tačiau jo nurodytų skaičių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
Pasak britų žvalgybos, Rusijos šaukimas į karinę tarnybą ir toliau daro neigiamą poveikį jos pramonės darbuotojams.
Jegoro Gaidaro ekonominės politikos institutas nustatė, kad 2023 m. liepos mėn. darbuotojų trūkumas Rusijos pramonėje pasiekė naują aukščiausią lygį – 42 proc., t.y. 7 proc. daugiau nei 2023 m. balandžio mėn.
Priešingai nei kitur, informacinių technologijų (IT) sektoriuje Rusija ėmėsi priemonių darbo jėgai išsaugoti. Tikėtina, kad tai rodo ypač didelį darbuotojų trūkumą šiame sektoriuje po to, kai 2022 m. Rusiją paliko apie 100 tūkst. sektoriaus darbuotojų – net 10 proc. visos darbo jėgos.
„Tai rodo, kad mobilizacija ir šaukimas į karinę tarnybą Rusijoje dar labiau padidino su gynyba nesusijusios darbo jėgos trūkumą. Artėjant 2024 m. kovo mėn. numatytiems Rusijos prezidento rinkimams, Rusijos valdžios institucijos tikriausiai sieks išvengti tolesnės nepopuliarios mobilizacijos“, – rašoma Gynybos ministerijos apžvalgoje.
