Keli šimtai Ukrainos karių jau kelias savaites kovoja kairiajame Dniepro krante netoli Krynkų kaimo Chersono srityje. Ukrainos kariai šį kaimą užėmė beišsikvepiant prieš pusę metų prasidėjusiam kontrpuolimui.
BBC pašnekovas yra vienas iš tų, kurie kovoja Krynkų rajone, nuolat apšaudomi Rusijos kariuomenės. Jo pavardė nenurodoma.
Karys, siuntęs BBC žurnalistams tekstines žinutes per „Messenger“, pasakoja apie tai, kaip sprogsta ukrainiečių valtys su kariais, kai į jas pataiko rusų sviediniai, apie nepakankamą į frontą atvykstančių naujokų apmokymą ir apie Ukrainos karių apleistumo jausmą.
Jo žodžiai rodo, kad artėjant antriesiems Rusijos invazijos į Ukrainą metams įtampa didėja.
Visą priešakinę liniją nuolat apšaudo rusai. Prieš mano akis nuskendo valtys su mano ginklo broliais, visiems laikams likusiais Dniepro upėje.
Ukrainos kariuomenės pareigūnai BBC sakė, kad saugumo sumetimais jie nekomentuoja padėties minėtoje teritorijoje.
„Visą priešakinę liniją nuolat apšaudo rusai. Prieš mano akis nuskendo valtys su mano ginklo broliais, visiems laikams likusiais Dniepro upėje.
Viską pasiimame su savimi į kitą krantą: generatorius, degalus, maistą. Norint išlaikyti priešakinį placdarmą, reikia visko ir daug, bet tiekimas į čia nebuvo suplanuotas.
Manėme, kad mums įžengus priešai pabėgs ir mes galėsime pervežti viską, ko mums reikia, bet taip nenutiko.
Kai persikėlėme į kitą pusę, mūsų laukė priešai. Rusai, kuriuos mums pavyko paimti į nelaisvę, pasakojo, kad jie buvo iš anksto įspėti apie mūsų išsilaipinimą, todėl priešas žinojo, kur šaudyti. Į mus skriejo viskas, kas įmanoma: artilerijos, minosvaidžių, liepsnosvaidžių ugnis. Maniau, kad niekada iš ten neišeisiu“.
Tačiau keli šimtai ukrainiečių jūrų pėstininkų sugebėjo įsitvirtinti vietovėje, iš dalies padedami Ukrainos artilerijos, esančios aukštesniame dešiniajame Dniepro krante.
Jie buvo iš anksto įspėti apie mūsų išsilaipinimą, todėl priešas žinojo, kur šaudyti. Į mus skriejo viskas, kas įmanoma: artilerijos, minosvaidžių, liepsnosvaidžių ugnis. Maniau, kad niekada iš ten neišeisiu.
Upė skiria rusų okupuotą ir ukrainiečių kontroliuojamą pietinės Chersono srities dalį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo apie geras šio puolimo perspektyvas ir pavadino jį kažko didesnio pradžia.
Sekmadienio biuletenyje Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pranešė, kad ukrainiečiai laikosi užimtų pozicijų kairiajame Dniepro krante ir vykdo „ugnies smūgius į priešo užnugarį“.
Tačiau BBC pašnekovo pasakojimas rodo, kad Ukrainos vyriausybė ir jos generolai skirtingai vertina karo padėtį.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas lapkritį žurnalui „Economist“ sakė: „Kaip ir per Pirmąjį pasaulinį karą, pasiekėme tokį technologijų lygį, kuris mus atvedė į aklavietę. Gilaus ir gražaus proveržio greičiausiai nebus“.
Prezidento V.Zelenskio biuras suskubo kritikuoti generolo V.Zalužno pareiškimus ir pareiškė, kad mūšio lauke nėra aklavietės.
„Visą laiką buvome apšaudomi. Visi keliai ir takeliai užminuoti. Rusai negali visko kontroliuoti, ir mes tuo naudojamės. Tačiau jų dronai visą laiką kabo ore, jie visą laiką pasirengę šaudyti, pasirengę šaudyti, kai tik pamato judesį.
Tiekimas buvo [mūsų] silpniausia grandis. Rusai jį stebėjo, ir darėsi vis sunkiau.
Ypač trūko vandens, nors kai kas buvo gabenama valtimis arba dronais.
Patys pirkome papildomus generatorius, įkrovimo baterijas ir šiltus drabužius. Dabar ateina šalti orai, ir bus tik blogiau. O kadangi tikroji padėtis čia nutylima, niekas nieko nepakeis.
Niekas nežino savo tikslų. Daugelis žmonių mano, kad vadovybė mus tiesiog apleido. Vaikinai mano, kad mūsų išsilaipinime [kairiajame krante] buvo daugiau politinės nei karinės reikšmės. Bet mes tiesiog atlikome savo darbą ir nesigilinome į strategiją“.
Niekas nežino savo tikslų. Daugelis žmonių mano, kad vadovybė mus tiesiog apleido. Vaikinai mano, kad mūsų išsilaipinime buvo daugiau politinės nei karinės reikšmės.
Nėra abejonių, rašo BBC, kad naujas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atidarytas frontas privertė rusus perkelti dalį karių iš kitų fronto dalių, taip pat ir iš gerai įtvirtintų gynybinių pozicijų Zaporižios regione, kur Kyjivas tikėjosi greičiau prasiveržti.
BBC Rusijos tarnyba neseniai kalbėjosi su kai kuriais Rusijos kariais, kurie gina kairįjį Dniepro krantą netoli Krynkų. Jie teigė, kad eiti į šį rajoną buvo „savižudybė“, pasakojo apie didelius nuostolius ir apie tai, kad nepavyko išstumti ukrainiečių.
Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė sako, kad stengiasi nutraukti rusų tiekimo linijas ir priversti atsitraukti nuo upės, kad apsaugotų civilius gyventojus nuo apšaudymo.
Visa tai reiškia, kad tiek Rusijos, tiek Ukrainos kariai yra intensyviai apšaudomi.
„Dažniausiai visus nuostolius patyrėme dėl klaidų: nuėjau ne ten, kur reikia, išlindau ne ten, kur reikia, blogai pasislėpiau. Jei kas nors sukvailioja, tai iš karto atskrenda iš visko (visų ginklų rūšių, – red. past.).
Bet ačiū mūsų medikams: jei juos pasiekdavo sužeistas žmogus, jie jį išgelbėdavo. Jie – dievai, titanai. Bet mes negalime išvežti žuvusiųjų. Tai labai pavojinga.
Mūsų bepiločiai lėktuvai ir artilerija dabar priešui pridaro daug nuostolių. Kartą paėmėme belaisvių, bet kur juos paskui dėti, jei negalime išgabenti savųjų?“
Visi, kurie norėjo eiti savanoriais į karą, jau seniai atėjo. Jokiais pinigais dabar nesuviliosi. Dabar pas mus ateina tie, kuriems nepavyko pabėgti nuo karo prievolės tarnybos.
Kaip ir kitose fronto dalyse, ši operacija virto išsekimo karu. Rusija siunčia į frontą naujas pajėgas, o Ukrainai sunkiai sekasi rasti karių, kurių jai taip reikia.
Neseniai BBC atliktas tyrimas parodė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo apie 20 000 vyrų, kurie bando išvengti šaukimo į kariuomenę.
„Čia turėjo išsilaipinti kelios brigados, o ne kuopos. Mums trūksta vyrų.
Mums reikia vyrų, bet apmokytų vyrų, ne tokių, kokius turime dabar. Yra tokių, kurie buvo apmokyti [tik] kelias savaites ir pašaudė tik kelis kartus. Tai tiesiog košmaras. Prieš metus nebūčiau to pasakęs, bet dabar, atsiprašau, tai pabaiga.
Visi, kurie norėjo eiti savanoriais į karą, jau seniai atėjo. Jokiais pinigais dabar nesuviliosi. Dabar pas mus ateina tie, kuriems nepavyko pabėgti nuo karo prievolės tarnybos.
Jūs juoksitės, bet tarp jūrų pėstininkų yra vaikinų, kurie nemoka plaukti“.
Krynkų kaimas virto griuvėsiais.
Kol kas nepavyko pakartoti praėjusių metų scenarijaus, kai buvo išvaduotas Chersonas ir didelė Charkivo srities dalis. Dabar ukrainiečiams pavyko atkovoti tik nedidelius nuniokotos ir apleistos žemės plotus.
Galima sakyti, kad ištrūkau iš pragaro. Nors tie, kurie mus pakeitė, pateko į dar didesnį pragarą.
Tai vis labiau apsunkina prezidento V.Zelenskio, siekiančio užsitikrinti ilgalaikę politinę paramą iš Vakarų, padėtį.
Tačiau kad ir kas nutiktų, BBC pašnekovas, Ukrainos karys, netrukus grįš į mūšį.
„Į vieną iš mano ginklo brolių pataikė mina. Aš buvau kontuzytas, o iš jo liko tik šalmas.
Galima sakyti, kad ištrūkau iš pragaro. Nors tie, kurie mus pakeitė, pateko į dar didesnį pragarą.
Netrukus vėl turėsiu vykti į kairįjį krantą“.