Liudijimas tiesioginiame eteryje
2021 m. sausio 6 d. tuometinio prezidento D.Trumpo šalininkai sukėlė riaušes Vašingtono centre. Tai, kas prasidėjo kaip protestas prie Kapitolijaus pastato, virto ginkluotu susirėmimu ir pastato užėmimu. Reikalaudami panaikinti prezidento rinkimų rezultatus ir paskelbti D.Trumpo pergalę, protestuotojai prasiveržė pro Kapitolijaus apsaugą ir įsiveržė į pastatą. Kongreso posėdis buvo nutrauktas, o pastatą teko skubiai evakuoti.
Praėjus pusantrų metų specialiai sukurtas JAV Kongreso komitetas rengia viešus klausymus, kuriuose pasisako šių įvykių pareigūnai ir liudininkai.
BBC primena, kad Kongresas yra Jungtinių Valstijų įstatymų leidžiamoji institucija. Ji neturi įgaliojimų ką nors suimti, patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar nuteisti. Komiteto nariai daugiausia gali nuspręsti, kad kažkas padarė nusikaltimą, ir perduoti reikiamą informaciją bei įrodymus Teisingumo departamentui. Tada Teisingumo departamentas, nepriklausoma institucija, nusprendžia, ar šios informacijos pakanka baudžiamajai bylai iškelti. Tačiau Teisingumo departamentas jau atlieka savo tyrimą dėl sausio 6 d. įvykių.
Daugeliu atžvilgių pagrindinis Kongreso komiteto tyrimo privalumas yra tas, kad klausymai vyksta viešai, todėl amerikiečiai gali tiesiogiai sekti jų eigą ir žinoti, kas vyko Baltuosiuose rūmuose prieš sausio 6 d. Pastarąjį komiteto posėdį tiesiogiai stebėjo 17,7 mln. žiūrovų.
Tyrimą atliekantis specialusis komitetas buvo sudarytas nelengvai. Jame yra devyni nariai, septyni iš jų – demokratai. Respublikonai, kurie iš pradžių turėjo pasiūlyti penkis kandidatus į komiteto narius, pateikė savo sąrašą, į kurį buvo įtraukti ir karšti D.Trumpo šalininkai. Šis siūlymas buvo atmestas.
Todėl komitete yra tik du respublikonai – abu jie kažkada balsavo už D.Trumpo apkaltą, įskaitant buvusio viceprezidento Dicko Cheney dukrą Liz Cheney. Dar visai neseniai ji buvo viena pagrindinių parlamentinės Respublikonų frakcijos narių ir turėjo puikias galimybes padaryti politinę karjerą. Tačiau tapusi viena iš D.Trumpo kritikių, ji pralaimėjo pirminius partijos rinkimus ir nebegalės atstovauti respublikonams lapkričio rinkimuose.
Rinkimai yra ne tik L.Cheney, bet ir viso komiteto problema. Per kadencijos vidurio rinkimus valdančioji partija beveik visada praranda vietas, o demokratai rizikuoja prarasti daugumą vienuose ar net abiejuose Kongreso rūmuose. Todėl komitetas turi baigti klausymus ir pateikti išvadas iki rinkimų.
Pirmadienį komitetas pradėjo naują klausymų etapą, kad padėtų susidaryti išsamų vaizdą, kas lėmė sausio 6 d. įvykius. Visi komitetui liudijantys asmenys prisiekia, nors tai nėra teismo posėdis.
„Mes atsiskaitome amerikiečių tautai apie tai, kas įvyko, kodėl tai įvyko ir kaip turime apsisaugoti ateityje“, – paaiškino komiteto narys Jamie Raskinas.
BBC rašo, kad bendras vaizdas, kaip tiksliai klostėsi įvykiai Kapitolijaus užpuolimo išvakarėse ir prieš pat pastato užgrobimą, tapo aiškesnis per pirmąjį klausymų etapą.
Nebuvo jokios klastotės: Baltieji rūmai tai žinojo
Iškart po rinkimų, kai daugelyje pagrindinių valstijų dar buvo skaičiuojami balsai, D.Trumpas jau paskelbė pergalę: „Kalbant tiesiai šviesiai, mes laimėjome šiuos rinkimus.“
Greitai paaiškėjo, kad taip nėra. Ypač tada, kai „Fox News“ kanalas, pagrindinis D.Trumpo idėjų skleidėjas, pirmasis paskelbė, kad dabartinis prezidentas pralaimėjo rinkimus Arizonoje – po to tapo aišku, kad D.Trumpas beveik neturi jokių šansų. Kongreso posėdyje tai patvirtino buvęs „Fox News“ laidų vedėjas Chrisas Stirewaltas, kuris buvo atleistas iš kanalo netrukus po rinkimų.
D.Trumpas atsisakė pripažinti pralaimėjimą. Jis papildė savo žodyną naujais žodžiais, tarp jų rinkimus vadino „pavogtais“ ir „suklastotais“.
Per klausymus paaiškėjo, kad daugelis su D.Trumpu dirbusių žmonių, įskaitant jo patarėjus, puikiai žinojo, kad jokių klastočių nebuvo. Be to, jie ne kartą tai sakė pačiam D.Trumpui.
„Prieš rinkimus dar buvo galima kalbėtis su prezidentu, nors kartais tekdavo surengti savotiškas imtynes, bet vis dėlto pavykdavo suvaldyti situaciją. Tačiau po rinkimų supratau, kad jis neklausė mano patarimų“, – per posėdį sakė buvęs generalinis prokuroras Williamas Barras.
Jis tvirtina, kad nuo pat pradžių manė, jog D.Trumpo pareiškimai yra nesąmonė.
„Aiškiai pasakiau, kad nesutinku, jog rinkimus galima vadinti pavogtais. Aš buvau prieš tokius pareiškimus. Negalima gyventi pasaulyje, kuriame dabartinė administracija lieka valdžioje tik remdamasi savo nuomone, neparemta konkrečiais įrodymais“, – sakė W.Barras.
Keista, bet jam pritarė ir D.Trumpo dukra Ivanka, kuri taip pat dirbo Baltuosiuose rūmuose.
„Gerbiu generalinį prokurorą Barrą, todėl patikėjau tuo, ką jis sakė“, – sakė Ivanka komitetui.
D.Trumpui nepatiko jos parodymai. Po posėdžio jis rašė: „Ivanka Trump nedalyvavo nagrinėjant rinkimų rezultatus.“ Buvęs prezidentas užsiminė, kad jo dukra davė šiuos parodymus, nes „norėjo parodyti pagarbą Barrui“. D.Trumpas taip pat aštriai kritikavo patį W.Barrą ir pavadino klausymus „politine raganų medžiokle“.
D.Trumpas nušalindavo tuos padėjėjus, kurie bandė su juo ginčytis. Vietoj to jis pasitikėjo savo asmeniniu advokatu Rudy Giuliani.
Kongreso klausymuose paaiškėjo, kad dauguma D.Trumpo padėjėjų viešai nekalbėjo apie savo bandymus daryti įtaką prezidentui net ir tada, kai tapo aišku, kad vis daugiau rinkėjų pradeda tikėti nepagrįstais įtarimais dėl rinkimų klastojimo. Vietoj to jie privačiai patarė D.Trumpui atsiimti absurdiškiausius kaltinimus. Pavyzdžiui, apie tariamą „įtartiną lagaminą“ su suklastotais biuleteniais ir „kompiuterines mikroschemas“, kurios tariamai buvo pakeistos balsavimo mašinose.
Klausymuose kalbėjo buvęs Atlantos federalinis prokuroras Byungas Pakas, kuris atsistatydino, kai D.Trumpas viešai suabejojo Džordžijos rinkimų rezultatais. Jis teigė, kad savo valstijoje nerado jokių sukčiavimo įrodymų. O „lagamino“ istorija pasirodė esanti melas: „Tariamas juodas lagaminas, ištrauktas iš po stalo, buvo oficialus seifas.“
Komitetas parodė buvusio D.Trumpo rinkimų štabo vadovo Billo Stepieno vaizdo liudijimą. Jis atskleidė, kad dar prieš rinkimus daugelis D.Trumpo patarėjų ragino jį pasisakyti už balsavimą paštu – jie tikėjosi, kad pandemijos atveju tai bus naudinga respublikonams. Tačiau D.Trumpas atsisakė. Vietoj to jis bandė įtikinti šalininkus, kad balsavimas paštu sudaro sąlygas sukčiavimui. Visą rinkimų dieną D.Trumpas propagavo šį naratyvą. O vėliau, kai valstijose buvo skaičiuojami paštu pateikti balsavimo biuleteniai, o tai nėra greitas procesas, D.Trumpas tvirtino, kad taip iš jo buvo atimta pergalė.
Fondas, kurio nebuvo
Remdamiesi šūkiais, kurie, daugelio D.Trumpo komandos narių supratimu, buvo nepagrįsti, jo padėjėjai pradėjo rinkti pinigus.
D.Trumpo šalininkai gavo elektroninius laiškus, kuriuose buvo kviečiama pervesti pinigų, kad padėtų D. Trumpui „kovoti“ arba „prisidėti, kad būtų apginti rinkimai“. Nepaisant to, kad daugelis D.Trumpo artimiausios aplinkos žmonių aiškiai leido jam suprasti, jog įtarimai dėl rinkimų klastojimo yra nepagrįsti, paskutinėmis savo prezidentavimo dienomis jis ir toliau dangstėsi šiais teiginiais rinkdamas pinigus iš rinkėjų.
Aukas, kurios neva buvo reikalingos teisminiams procesams, buvo siūloma pervesti į „Oficialų rinkimų gynimo fondą“. Taip D.Trumpui pavyko surinkti 250 mln. dolerių.
Tačiau tyrimą atliekantis komitetas išsiaiškino, kad toks fondas iš viso neegzistuoja. Pinigai atiteko komitetui „Išgelbėti Ameriką“, kuris buvo įsteigtas praėjus kelioms dienoms po rinkimų.
„Didelis melas pavirto tokiu pat dideliu apiplėšimu“, – sakė debatuose dalyvavusi Atstovų Rūmų narė iš Kalifornijos Zoe Lofgren. Ji teigė, kad komitetas rado įrodymų, jog D.Trumpas ir jo šeimos nariai asmeniškai pelnėsi iš gautų aukų.
D.Trumpo atstovė spaudai Liz Harrington sakė, kad buvęs prezidentas turėjo išlaidų siekdamas „pataisyti rinkimų sistemą“. Pats D.Trumpas išplatino 12 puslapių pareiškimą: jame nebuvo nieko apie surinktus pinigus, daugiausia tik griežta komiteto darbo kritika.
„Jei kas nors kitas būtų gavęs 200 mln. dolerių tokiu akivaizdžiai melagingu pretekstu, jam būtų iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, – sako buvęs Federalinės rinkimų komisijos pareigūnas Adavas Noti. – Tokios pinigų sumos surinkimas remiantis akivaizdžiai melagingais pareiškimai... tai yra baudžiamojo persekiojimo dėl sukčiavimo esmė“.
Pagal naujausius Federalinei rinkimų komisijai pateiktus dokumentus balandžio pabaigoje komiteto „Išgelbėti Ameriką“ banko sąskaitose buvo likę 112 mln. dolerių.
Grėsmės ir spaudimas
Komitetas padarė išvadą, kad bandydamas paskelbti rinkimus suklastotais, D.Trumpas naudojosi savo valdžia darydamas spaudimą beveik visų lygių pareigūnams. Be kita ko, spaudimą patyrė ir tie respublikonai, kurie atsisakė padėti D.Trumpui – jie prisipažino, kad prezidento prašymus ir reikalavimus laikė potencialiai neteisėtais.
Džordžijos valstijos sekretorius Bradas Raffenspergeris, jo pavaduotojas Gabe'as Sterlingas ir Arizonos Atstovų Rūmų pirmininkas Rusty Bowersas komitetui sakė, kad D.Trumpas susisiekė su jais siūlydamas abejotinas schemas.
Suskaičiavus balsavimo biuletenius Džordžijos valstijoje paaiškėjo, kad Joe Bidenas ten laimėjo 12 000 balsų persvara. Valstijos pareigūnai pareiškė pasirengę rankomis perskaičiuoti biuletenius. Net ir po to nugalėtoju buvo paskelbtas J.Bidenas: perskaičiavus balsus, D.Trumpo rezultatas padidėjo nežymiai – 0,0099 proc.
Laikraštis „The Washington Post“ pirmasis pranešė apie beveik valandą trukusį B.Raffenspergerio pokalbį su D.Trumpu.
„Klausyk, – pasakė Trumpas Raffenspergeriui. – Viskas, ką noriu padaryti, tai rasti 11 780 balsų, nes mes laimėjome šioje valstijoje.“
B.Raffenspergeris telefonu patikino D.Trumpą, kad prezidento turima informacija negali būti teisinga. Atsakydamas į tai D.Trumpas net užsiminė, kad B.Raffenspergeriui gali grėsti baudžiamasis persekiojimas, jei jis atsisakys įsikišti.
Rinkimų komisijos narė iš Džordžijos Vandrea Moss taip pat liudijo komitetui. Po D.Trumpo kaltinimų rinkimų klastojimu ji ir jos motina, kuri taip pat dirbo komisijoje, sulaukė grasinimų.
D.Trumpo advokatas R.Giuliani ne kartą propagavo mintį, kad Fultono apygardos rinkimų komisijos, kurioje dirbo V.Moss, darbuotojai kišosi į balsų skaičiavimą, siekdami, kad laimėtų J.Bidenas. Kaip „įrodymą“ jie parodė vaizdo įrašą, kuriame komisijos darbuotojai, įskaitant V.Moss ir jos motiną, pakuoja balsavimo biuletenius į „lagaminus“. Vėliau šie įtarimai buvo patikrinti ir patvirtinta, kad komisija į specialius konteinerius supakavo neatvykusių rinkėjų korteles.
D.Trumpas per pokalbį su valstijos sekretoriumi tvirtino, kad rinkimai suklastoti, o V.Moss pavardę paminėjo 18 kartų. Dėl to moteris ir jos motina sulaukė daugybės grasinimų susidoroti.
Kai šios pastangos nepasiteisino, D.Trumpo komanda sugalvojo naują planą – „netikrų rinkėjų“ schemą.
Kitą dieną po rinkimų tuometinis energetikos sekretorius Rickas Perry rašė prezidento administracijos vadovui Markui Meadowsui, kad jei D.Trumpas pralaimėtų Šiaurės Karolinoje, Pensilvanijoje ir Džordžijoje, būtų galima nepripažinti rinkimų rezultatų, bet pasiųsti ten savo rinkikus.
Buvo planuojama įtikinti respublikonų pareigūnus septyniose valstijose – Arizonoje, Mičigane, Džordžijoje, Nevadoje, Naujojoje Meksikoje, Pensilvanijoje ir Viskonsine – atsisakyti pripažinti oficialius rinkikų balsus. Vietoj to valstijos turėjo surinkti alternatyvią rinkikų delegaciją. Iš D.Trumpo pusės procesui vadovavo teisininkai R.Giuliani ir Johnas Eastmanas.
Galiausiai dokumentą pasirašė kelios dešimtys D.Trumpo sąjungininkų šiose valstijose, nors Pensilvanijoje ir Naujojoje Meksikoje vietos pareigūnai pateikė išlygą: sąrašai turėtų būti svarstomi tik tuo atveju, jei D.Trumpas laimės teisminius procesus.
Toliau D.Trumpo komanda norėjo JAV viceprezidentą Mike'ą Pence'ą priversti peržiūrėti šiuos dokumentus.
Komiteto posėdyje dalyvavo buvęs M.Pence'o personalo vadovas Maras Shortas ir buvęs viceprezidento advokatas Gregas Jacobas. Komitetas išsiaiškino, kaip D.Trumpas bandė daryti spaudimą M.Pence'ui, kad šis prisijungtų prie jo plano panaikinti rinkimų rezultatus. D.Trumpo advokatas J.Eastmanas iškėlė versiją, kad M.Pence'as turėjo teisę blokuoti rinkimų rezultatų patvirtinimą. Šiai teorijai nepritarė D.Trumpo advokatai, o juo labiau M.Pence'as. Tačiau D.Trumpo tai neatbaidė.
Galiausiai, kai M.Pence'as atsisakė, sakydamas D.Trumpui, kad jis neturi teisinio pagrindo ar konstitucinių įgaliojimų panaikinti rinkimų rezultatus, D.Trumpas atkeršijo savo pavaduotojui tviteryje parašydamas: „Mike'ui Pence'ui pritrūko drąsos padaryti tai, ką reikia padaryti, kad apsaugotų mūsų šalį ir mūsų konstituciją.“ Prie Kapitolijaus siautėję demonstrantai šaukė grasinimus M.Pence'ui ir siūlė jį „pakarti“.
„Aš esu prezidentas, *****“
Klausymuose buvo apklausti neramumų dalyviai, kurie sakė, kad jie buvo įsitikinę, jog proteste dalyvaus ir eisenai į Kapitolijų vadovaus pats D.Trumpas.
Iš D.Trumpui artimų žmonių liudijimų galima daryti išvadą, kad buvęs prezidentas iš tiesų planavo atvykti. Cassidy Hutchinson, buvusi Baltųjų rūmų personalo vadovo padėjėja, savo parodymuose teigė, kad sausio 6 d. D.Trumpas važiavo prezidentiniu limuzinu ir reikalavo nuvežti jį į Kapitolijų. Saugumo tarnybos darbuotojai tam nepritarė.
C.Hutchinson pasakojo, kad atsakydamas į agento Bobby Engelio atsisakymą nuvežti jį ten, kur jis reikalavo, D.Trumpas pasakė: „Aš esu prezidentas, *****! Nuvežkite mane į Kapitolijų tuoj pat“.
Tuomet jis iš galinės limuzino sėdynės ėmė siekti vairo, norėdamas perimti automobilio valdymą.
B.Engelis sugriebė D.Trumpo ranką ir pranešė, kad automobilis grįžta į Vakarų sparną. „Tuomet Trumpas laisva ranka puolė Bobby Engelį“, – sakė C.Hutchinson, patikslindama, kad prezidentas siekė agento kaklo.
Slaptoji tarnyba pateikė duomenis, kuriuos komitetas peržiūrėjo. Duomenys patvirtino C.Hutchinson žodžius, kad D.Trumpas ne kartą primygtinai reikalavo vykti į Kapitolijų – taip pat ir tuo metu, kai jo šalininkai jau šturmavo pastatą. Jis tai darė, nors buvo iš anksto įspėtas, kad protestuotojai turi ginklų.
Paaiškėjo, kad savaitę prieš sausio 6 d. D.Trumpas reikalavo, jog jam būtų leista žygiuoti kartu su jo šalininkais. Daugelis jo artimiausios aplinkos žmonių, įskaitant saugumo agentus, buvo griežtai nusiteikę prieš, tačiau kai kurie karštai palaikė šią idėją.
Pasak C.Hutchinson, R.Giuliani jai pasakė: „Einame į Kapitolijų. Tai bus puiku. Ten bus prezidentas. Jis atrodys galingas.“ C.Hutchinson sako, kad nebuvo jokio konkretaus plano, ką D.Trumpas darys, kai ten atvyks. Buvo svarstoma, kad jis gali pasakyti antrąją dienos kalbą, o po to įeiti į Kapitolijų.
Per posėdį paaiškėjo, kad štabo vadovas M.Meadowsas bendravo su respublikonų kongresmenais ir aptarė su jais eitynių prie Kapitolijaus idėją.
Dokumentai, kuriuos M.Meadowsas pateikė komitetui, atskleidė, kad riaušių įkarštyje jam rašė „Fox News“ vedėjai, prašydami įtikinti D.Trumpą pasmerkti Kapitolijaus užėmimą ir paraginti žmones išsiskirstyti. Šią idėją palaikė ir prezidento sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis.
-
JAV respublikonų lyderis Senate: D.Trumpas „atsakingas“ už įsiveržimą į Kapitolijų
-
D.Trumpui iškeltas dar vienas ieškinys dėl riaušių JAV Kapitolijuje
-
JAV Kapitolijaus šturme dalyvavusiam vyrui skirta daugiau kaip trejų metų kalėjimo bausmė
-
D.Trumpas atšaukė per riaušių Kapitolijuje metines planuotą spaudos konferenciją
-
Aukščiausiasis Teismas atmetė D.Trumpo prašymą įslaptinti Kapitolijaus riaušių dokumentus
-
D.Trumpas pareiškė esantis pasirengęs suteikti malonę daliai Kapitolijaus šturmo dalyvių
-
Komitetas: D.Trumpas pakurstė riaušininkus, viceprezidentui nepaklusus jo spaudimui
-
Padėjėja: D.Trumpas, norėdamas prisidėti prie riaušių Kapitolijuje, užsipuolė vairuotoją
-
J.Bidenas kritikuoja D.Trumpą dėl neveiksnumo per JAV Kapitolijaus šturmą
C.Hutchinson prisiminė, kad D.Trumpas kartais agresyviai reaguodavo į jam nepatinkančias idėjas. Pavyzdžiui, kai jis perskaitė W.Barro interviu „Associated Press“, kuriame W.Barras tikino, kad rinkimų klastojimo nebuvo.
Tada C.Hutchinson įėjo į kambarį, iš kurio ką tik išėjo D.Trumpas. „Kambario siena tekėjo kečupas. Ant grindų gulėjo sudaužyta porcelianinė lėkštė. Darbuotojai paaiškino, kad prezidentas labai supyko dėl generalinio prokuroro interviu ir metė savo pietus į sieną.“
Kodėl respublikonai prašė malonės?
Po Kapitolijaus šturmo iš karto keli respublikonai paprašė D.Trumpo suteikti jiems malonę ir apsaugoti juos nuo bet kokio baudžiamojo persekiojimo, susijusio su sausio 6 d. įvykiais.
Komiteto teigimu, to prašė kongresmenai Mo Brooksas (iš Alabamos), Mattas Gaetzas (iš Floridos), Andy Biggsas (iš Arizonos), Louie Gohmertas (iš Teksaso) ir Scottas Perry (iš Pensilvanijos).
Pasak C.Hutchinson, M.Gaetzas ir M.Brooksas pasisakė už visišką malonę visiems sausio 6 d. susitikimo, kuriame buvo rengiamas veiksmų planas, dalyviams. Šią informaciją patvirtino buvęs Baltųjų rūmų patarėjo pavaduotojas Ericas Hershmannas: „Bendras tonas buvo toks: Mes galime būti patraukti atsakomybėn, nes gynėme prezidento poziciją šiais klausimais.“
Laiške Baltiesiems rūmams, kuriame siūlė suteikti malonę, M.Brooksas rašė: „Akivaizdu, kad turtingi ir įkyrūs socialdemokratai (tikriausiai padedami liberalių respublikonų) piktnaudžiaus Amerikos teismų sistema, pateikdami respublikonams sufabrikuotus kaltinimus, kylančius iš mūsų neseniai vykusios kovos už sąžiningus rinkimus“.
M.Gaetzas, dėl kurio JAV teisingumo departamentas atlieka tyrimą dėl galimos prekybos nepilnametėmis mergaitėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, kritikavo komiteto išvadas ir sakė, kad jis „siundo federalinę teisėsaugą prieš politinius oponentus“.
Prieš prasidedant klausymams CNN atskleidė, kad D.Trumpas norėjo suteikti malonę sau ir savo šeimos nariams, tačiau jo advokatai jį atkalbėjo, manydami, kad tai būtų laikoma netiesioginiu jo kaltės įrodymu. Kongreso klausymuose ši informacija buvo patvirtinta.
Klausymų pabaigoje Atstovų rūmų narys nuo Ilinojaus valstijos Adamas Kinzigeris pasakė: „Vienintelė man žinoma priežastis, dėl kurios galima prašyti malonės, yra ta, kad manote, jog padarėte nusikaltimą.“
Šių metų sausio mėn. D.Trumpas pareiškė, kad jei 2024 m. dalyvaus prezidento rinkimuose ir laimės, jis suteiks malonę žmonėms, kaltinamiems nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su Kapitolijaus užgrobimu.
