Kenji Fujimoto į Šiaurės Korėją atvyko 1982 metais, kur pagal vienerių metų kontraktą turėjo vesti mokymus jauniems sušių meistrams. Tačiau talentingą meistrą pastebėjo valdžia, ir jis savo karjerą pas Kim Jong Ilą pradėjo nuo sušių gaminimo diktatoriaus vakarėliams. Po kelerių metų mokytojavimo ir naktinių vakarėlių, Kenji Fujimoto grįžo į Japoniją. Dar po ketverių metų jis sulaukė kvietimo grįžti į Šiaurės Korėją tapti asmeniniu diktatoriaus šefu.
Anot buvusio asmeninio virėjo, Kim Jong Ilo rūmai atrodė kaip iš devintojo dešimtmečio. Jie buvo dekoruoti marmuru, sidabru puoštomis lovatiesėmis, kimilsungijų (orchidėjų rūšies, pavadintos diktatoriaus vardu) paveikslais, o lubos nudažytos ryškia raudona spalva. „Tarsi Liberačio lėktuvas būtų atsitrenkęs į Lenino kapą“, – prisimena Kenji Fujimoto.
Tarsi Liberačio lėktuvas būtų atsitrenkęs į Lenino kapą“, – taip Kim Jong Ilo namus apibūdina Kenji Fujimoto.
Diktatoriaus namuose Vonsano mieste buvo požeminis plaukimo baseinas, kuris ne tik atitiko olimpinius reikalavimus, bet ir buvo apsaugotas nuo bombų atakos. Negana to, ant baseino dugno iš aukso plytelių buvo išdėliotas Kim Jong Ilo portretas. Šiaurės Korėjos inžinieriai net sukūrė jam banglentę su varikliu.
Diktatorių nuolat linksmino jaunos gražuolės, kurios per prievartą būdavo atgabenamos į Kim Jong Ilo rūmus. Dažniausiai jos būdavo jaunesnės nei 16 metų, ir privalėjo dainuoti, šokti, daryti vadovui masažą, seksualiai jį tenkinti, šokti striptizą ar net boksuotis viena su kita ringe.
Anot buvusio jo virėjo, Šiaurės Korėjos vadovas turėjo ypatingai brangių maitinimosi įpročių. Kenji Fujimoto turėdavo siuntinėti šalies lėktuvus į skirtingus pasaulio kraštus, kad būtų atgabenti visi ingridientai, kurių pageidaudavo Kim Jong Unas – pavyzdžiui, ikrai iš Irano, žuvis iš Tokijo, alus iš Danijos. Pats Kenji Fujimoto skrisdavo į Prancūziją, kur kasmet išleisdavo apie 700 tūkst. JAV dolerių konjakui. Jeigu Brangusis Lyderis įsigeisdavo maisto iš „McDonald's“, anot virėjo, į Pekiną vien dėl to būdavo siunčiamas lėktuvas.
Net ir eilinės vakarienės reikalaudavo daug darbo. Vien jo dieta rūpindavosi apie 200 žmonių. Jie, pavyzdžiui, net turėdavo atrinkti kiekvieną ryžių grūdelį – kiekvienas jų turėdavo būti idealios formos ir be įtrūkimų. Tuomet ryžiai turėdavo būti verdami tik ant specialios viryklės, pagamintos iš ant šventu laikomo kalno augančių medžių.
Kenji Fujimoto pasakoja, kad Kim Jong Ilas buvo tikras maisto mėgėjas, kuris dievino maisto gaminimo laidas. Vykdamas į užsienį asmeninis šefas jam parveždavo vaizdajuosčių su laidų įrašais, kuriuos diktatorius galėdavo žiūrėti valandų valandas.
Nepaisant to, kad šalyje neegzistuoja žmogaus teisės ir laisvės, įstatymo viršenybė, Kenji Fujimoto kartoja, kad jis nieko nebijo, ir jau ruošia dokumentus vizai gauti.
1996 metais, kai Kenji Fujimoto nuskrido į Japoniją nupirkti žuvies, jį sulaikė šalies policija. Asmeninis Šiaurės Korėjos virėjas buvo nuolat apklausiamas, o galiausiai jis buvo paskirtas dirbti suši meistru viename šalies viešbučių, tačiau ir ten jį surado Kim Jong Ilo žmonės bei pasiūlė grįžti atgal į Šiaurės Korėją. Virėjas pasakoja, kad jam Japonijoje nesisekė vėl pritapti, jis ilgėjosi savo paliktos žmonos ir vaikų Šiaurės Korėjoje, todėl nusprendė grįžti. Be to, jis bijojo, kad atsisakius jis bus tiesiog nužudytas.
Tačiau Kenji Fujimoto grįžus jo statusas pasikeitė – jis nebebuvo artimas diktatoriaus draugas. Aštuoniolika mėnesių jis turėjo praleisti namų arešte. Per tą laiką jis studijavo senas nuotraukas ir suvokė, kad nemaža dalis iš buvusių Kim Jong Ilo aplinkos žmonių yra dingę. Kenji Fujimoto buvo įsitikinęs, kad kitas dingęs asmuo bus jis pats, tad nusprendė bėgti. Jis įtikino šalies vadovą, kad jam reikia vykti į Japoniją nupirkti ypatingo delikateso. Atsidūręs Tokijo turguje jis paspruko nuo jį lydėjusių Kim Jong Ilo žmonių.
Kenji Fujimoto pasprukus jo žmona ir trys jo vaikai buvo ištremti į anglių kasyklą, tačiau po kelių atsiprašymo laiškų Kim Jong Ilui, diktatorius sutiko juos iš ten paleisti.
Į Šiaurės Korėją Kenji Fujimoto grįžo 2012 metais, gavęs asmeninį Kim Jong Uno kvietimą. Dabar jis ketina perrašyti visas publikavimo teises savo draugei, gyvenančiai Japonijoje, gauti vizą ir visam laikui išvykti atgal į Šiaurės Korėją, kur jis planuoja atidaryti restoraną ir įnešti naujų vėjų į šalies kulinarinį gyvenimą. Nors jis pats išgyveno laikus, kai Šiaurės Korėjoje bijojo dėl savo gyvybės, dabar jis neužsikirsdamas pasakoja, kokia tai yra nuostabi šalis. Nepaisant to, kad joje neegzistuoja žmogaus teisės ir laisvės, įstatymo viršenybė, Kenji Fujimoto kartoja, kad jis nieko nebijo, ir jau ruošia dokumentus vizai gauti.
