„Mano nuomone, iki savaitės galo mes pasieksime naują susitarimą, kurio pakaks atblokuoti būtiniausias lėšas“, – sakė M.Schulzas interviu Italijos laikraščiui „La Repubblica“.
Graikija desperatiškai siekia, kad jai kuo skubiau būtų išmokėta paskutinė maždaug 7 mlrd. eurų išmoka pagal ES ir Tarptautinio valiutos fondo finansinės pagalbos programą, kad šalis išvengtų jau artimiausiomis dienomis jai gresiančio nemokumo ir potencialiai pragaištingo pasitraukimo iš euro zonos.
Briuselis atsisako duoti pinigų, kol nepritarta naujam Graikijos ekonominių reformų planui. Ekspertai jau parengę galimą scenarijų rytoj savo nepriklausomybės dieną minėsiančios Graikijos pasitraukimui iš euro zonos. Pateikiame aštuonias galimybes:
1. Ekonomikos nuosmukis: nuolatinis gyvenimo standartų menkėjimas, galima bankų griūtis, gyventojų santaupų įšaldymas, verslo žlugimas ir importo brangimas daugiau nei kelis kartus.
2. Bankų krizė: graikai mėgins atsiimti savo santaupas, kol jos dar nebus konvertuotos į mažesnės vertės naują valiutą. Vyriausybei teks stabdyti indėlių atsiėmimo procesą. Gali sužlugti bankai, kurie skolino Graikijai, tikėdamiesi atgauti pinigus.
Graikai mėgins atsiimti savo santaupas, kol jos dar nebus konvertuotos į mažesnės vertės naują valiutą.
3. Verslininkų bankrotai: dėl valiutos pakeitimo ir prieš tai sudarytų sutarčių sąlygų daugeliui Graikijos verslų gali tekti susidurti su teisinėmis ir finansinėmis problemomis. Kompanijos vis dar bus skolingos, tačiau privalės apmokėti skolas ne euro zonos, menkos vertės valiuta. Daugelis verslininkų taps nemokūs ir bankrutuos, o skolintojai ir verslo partneriai susidurs du dideliais nuostoliais.
4. Valstybės skolos krizė: investuotojai bus vis atsargesni, skolindami krizės ištiktoms šalims. Tai gali ypač pakenkti išsikapstyti bandančioms Italijai ir Ispanijai.
5. Neramumai rinkoje: Graikijos pasitraukimas iš euro zonos privers investuotojus ir skolintojus atsikratyti rizikingų investicijų. Tai sukels didelių problemų akcijų rinkoje. Didelės rizikos skolininkai susidurs su dar didesnėmis palūkanomis. Tiesa, tai pasitarnautų JAV dolerio, Šveicarijos franko ar aukso vertės kilimui.
6. Politiniai neramumai: Europos bankai ir vyriausybės patirs milžiniškus nuostolius, o tai privers tokias skolintojas, kaip Vokietija, gerai apsvarstyti, ar verta skolinti. Be to, tai paveiks Europos centrinio banko vaidmenį, teikiant paskolas.
Europos bankai ir vyriausybės patirs milžiniškus nuostolius, o tai privers tokias skolintojas, kaip Vokietija, gerai apsvarstyti, ar verta skolinti.
7. Recesija: Europos bankai turės riboti paskolų išdavimą, o tai savaime sumažins investavimą. Paprasti žmonės taip pat gerokai sumažins savo išlaidas, baimindamiesi žiniasklaidos pateikiamos informacijos. Tai pastūmės Graikiją į recesiją.
8. Graikijos skolos defoltas (įsipareigojimų nevykdymas): šalis nebegalės pasiskolinti ir galiausiai nebeturės pinigų biudžete.
Tai reiškia, kad bus neįmanoma mokėti socialinių išmokų ir valstybės tarnautojų algų, kol nebus įvesta nauja menkos vertės valiuta. Sustos skolų apmokėjimas ir sutriks Graikijos bankų veikla, mat jie nebegalės paskolinti vyriausybei.
