Šalies rinkėjai ne be reikalo jau kelintą sykį piktinosi prezidentu Francois Hollande'u, kuris nesugeba net sumažinti išpuolių skaičiaus. Juk vienas džihadistų, nužudžiusių kunigą, laukė teismo dėl kaltinimų terorizmu ir buvo stebimas.
„Kaip asmuo, dėvintis elektroninę apyrankę, galėjo įvykdyti ataką? Kur buvo policija?“ – klausė Aukštutinės Normandijos regiono, kuriame buvo įvykdyta ataka, musulmonų tarybos vadovas Mohammedas Karabila.
Tačiau valdžiai, regis, ne taip paprasta nustatyti, ką daryti ir kokių priemonių imtis. Taip, pernai po išpuolių „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir Paryžiuje bei po šiųmetės atakos Nicoje nepaprastoji padėtis jau buvo pratęsta tris kartus.
Miestų gatvėse patruliuojantiems policininkams padeda kariai, o vyriausybė ėmėsi ir teisinių veiksmų. Teroristinio išpuolio pateisinimas virto baudžiamuoju nusikaltimu, be to, atsirado nauja „teroristinio pobūdžio nusikaltimų“ kategorija.
Vis dėlto įsiplieskė ir diskusijos dėl tinkamo balanso tarp pilietinių laisvių garantavimo ir saugumo užtikrinimo – tokio, kuris leistų teismams griežčiau bausti džihadistus bei jų pagalbininkus, ypač – užkertant kelią išpuoliams.
Rūpinasi piliečių laisvėmis
Antradienį pirmasis apie griežtesnes saugumo priemones prabilo buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Jis paragino vyriausybę „nedelsiant pritaikyti veiksmus, kurių konservatyvi opozicija reikalauja jau kelis mėnesius“.
Bet nors N.Sarkozy norėtų, kad valdžia nustotų „kibti prie teisinių smulkmenų“, nemažai prancūzų jam priminė, kad būtent toks kibimas vadinamas teisės viršenybe.
Tokios pat nuomonės, regis, laikosi ir socialistų vyriausybė. Net po brutalaus išpuolio Nicoje F.Hollande'o kabineto nariai vienas po kito tikina, kad gerbs konstitucinę tvarką – kad dabartinis „karas prieš IS“ nėra priežastis įšaldyti piliečių laisves.
Net po brutalaus išpuolio Nicoje F.Hollande'o kabineto nariai vienas po kito tikina, kad gerbs konstitucinę tvarką.
„Vyriausybė turėtų nesusigundyti laikinais sprendimais, kurie prieštarautų Prancūzijos demokratiniams ir konstituciniams principams“, – net prašydamas parlamento leidimo atnaujinti nepaprastąją padėtį praėjusią savaitę pabrėžė šalies premjeras Manuelis Vallsas.
Socialistai, pavyzdžiui, kol kas atsispiria opozicinės Respublikonų partijos siūlymams problemas dėl islamo ekstremizmo spręsti tiesiog išmetant iš šalies užsieniečius arba sulaikant pačios Prancūzijos piliečius.
Anot vieno vyriausybės patarėjo, problema yra tai, kad po kiekvieno naujo išpuolio prancūzai, regis, yra vis labiau pasirengę paaukoti kai kurias turimas laisvių saugumo vardan.
Reakciją vadina juokinga
O pastarosiomis dienomis Prancūzijos politikai ir saugumiečiai daugiausia kalba apie Izraelio modelį, kuris yra paremtas nuolatiniu terorizmo grėsmės suvokimu – viešajame transporte ir jo stotelėse nuolat patruliuoja ginkluoti pareigūnai, apsiginklavę ir paprasti piliečiai.
„Man atrodo akivaizdu, kad turėtume judėti izraelietiško modelio link“, – įsitikinęs Paryžiuje veikiančio Strateginių tyrimų fondo ekspertas Francois Heisbourg'as, per kelerius metus parengęs kelis tyrimus apie terorizmo grėsmę.
F.Heisbourg'as viešai ir atvirai F.Hollande'o vyriausybės atsaką į teroristinius išpuolius vadina „neefektyviu ir juokingu“.
„Turime pratintis prie gyvenimo, kai negalima viešose vietose nešiotis kuprinės, kai visi krepšiai tikrinami reguliariai ir atidžiai, o ne pavargusių apsaugininkų, užmetančių greitą atsainų žvilgsnį“, – mano specialistas.
Abejonės dėl tinkamo kelio
Kita vertus, ataka bažnyčioje Sent Etjen diu Ruvrė miestelyje parodė, kad valdžiai iš tiesų nelengva apsispręsti, kuriuo keliu eiti.
F.Heisbourg'as viešai ir atvirai F.Hollande'o vyriausybės atsaką į teroristinius išpuolius vadina „neefektyviu ir juokingu“.
„Kas toliau? Ar nuo šiol visose Prancūzijos bažnyčiose turėtų budėti kariai ar policininkai?“ – klausė vyriausybės patarėjas, o vienos privačios saugos bendrovės vadovas irgi suabejojo izraelietiško modelio prasme: „Ar turėtume uždaryti sienas ir grąžinti karo prievolę?“
Tačiau F.Heisbourg'as mano, kad atakos Normandijoje pobūdis kaip tik dar kartą parodė, jo teigimu, pagrindinį IS tikslą – sukelti pilietinį karą Prancūzijoje.
„Jie nužudė kunigą jo bažnyčioje, prie parapijiečių. Pirmąkart – mažame miestelyje. Nicoje teroristas sutraiškė daug vaikų“, – priminė ekspertas.