Jungtinių Tautų nelaimių rizikos mažinimo biuro (UNDRR) duomenimis, nuo 1990 metų visame pasaulyje per daugiau kaip 10 700 nelaimių nukentėjo daugiau kaip šeši milijardai žmonių.
2015 metais tarptautinė bendruomenė deklaracijoje, vadinamoje „Sendajaus gairėmis“, paskelbė pasaulinius tikslus iki 2030 metų sumažinti dėl nelaimių nukenčiančių žmonių skaičių ir žalą investuojant į rizikos vertinimą bei mažinimą ir pasirengimą nelaimėms.
-
Klimato kaita į Lietuvą jau atvedė šakalus ir maldininkus – ko sulauksime ateityje?
-
Ataskaita: JAV ir Kinijos regionams labiausiai gresia žala dėl klimato kaitos
-
Klimato rizikos ignoravimas padidino turto vertę potvynių zonose JAV
-
Mylima, bet brangi ir kelianti daug iššūkių – kas gresia Milano katedrai?
-
Antarktidoje jūros ledo plotas mažiausias per 45 metus
Tačiau „mažai tikėtina, kad iki 2030 metų, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, pasieksime Sendajaus programos tikslus“, teigiama Tarptautinės mokslo tarybos, kuriai priklauso kelios dešimtys mokslo organizacijų, ataskaitoje.
Pirmą vietą nelaimių sąraše užima potvyniai ir audros, kurias dar labiau sustiprino klimato kaita ir kurios sudaro 42 proc. visų nelaimių.
Ataskaitoje teigiama, kad dėl stichinių nelaimių stringa „sunkiai pasiekti vystymosi laimėjimai daugelyje pasaulio šalių“.
„Per mažai dėmesio ir investicijų skiriama ilgalaikiam planavimui ir prevencijai, pradedant statybų kodeksų griežtinimu ir baigiant įspėjimo apie pavojus sistemų diegimu“, – sakė Tarptautinės mokslo tarybos prezidentas Peteris Gluckmanas.
Jis pridūrė, kad tarptautinė bendruomenė greitai mobilizuojasi po tokių nelaimių kaip neseniai Turkijoje ir Sirijoje įvykęs žemės drebėjimas, tačiau pasirengimo vis tiek trūksta.
UNDRR vadovė Mami Mizutori sakė, kad „daugybė pastarųjų trejų metų iššūkių atskleidė esminį poreikį geriau pasirengti kitoms nelaimėms“.
„Turime stiprinti savo infrastruktūrą, bendruomenes ir ekosistemas dabar, o ne atkūrinėti jas po nelaimių“, – pridūrė ji.
Ataskaitoje taip pat atkreiptas dėmesys į išteklių paskirstymo klausimus. Pavyzdžiui, 2011–2022 metais tik 5,2 proc. besivystančioms šalims skirtos pagalbos reagavimui į nelaimes buvo skirta rizikos mažinimui. Likusi dalis buvo skirta pagalbai ir atstatymui po nelaimių.
Tarptautinė mokslo taryba ragina plačiai diegti išankstinio perspėjimo sistemas, pažymėdama, kad pranešus apie audrą prieš 24 valandas, žala gali sumažėti 30 procentų.
Kasmet didėja ne tik nuo nelaimių nukenčiančių žmonių skaičius, bet ir tiesioginė žala – 2015–2021 metų laikotarpiu ji vidutiniškai siekdavo 330 mlrd. dolerių (apie 311 mlrd. eurų) per metus.
