Kaip pastebi „The Independent“, jei – ir kai – V.Putinas paskelbs apie dalyvavimą rinkimuose, jis nugalės. Lengvai.
Prezidentas ir toliau labai populiarus tarp Rusijos darbininkų ir valstybės tarnautojų, o politinė mašina Kremliuje burzgia taip sklandžiai, kad V.Putinas per rinkimus greičiausiai surinktų 60–70 proc. balsų – net nereiktų nieko klastoti.
Vis dėlto užkulisiuose tokio nuspėjamumo kur kas mažiau. „The Independent“ žurnalistai, bendravę su akademikais, šaltiniais vyriausybėje ir arti jos, piešia paveikslą, kuris atskleidžia Kremlių apėmusias abejones.
Esą V.Putinas Kremliuje – vis dar neginčijamas valdovas. Tačiau prezidentas esą jau pavargo ir nenori dar vienos varginančios rinkimų kampanijos.
2011-aisiais apie dalyvavimą rinkimuose V.Putinas paskelbė iki balsavimo likus pusmečiui, o per šešis mėnesius netrūko nei protestų, nei sekinančių kelionių po tolimiausius Rusijos regionus.
Nors jo pergalė abejonių nekėlė, buvęs KGB agentas į rinkimų kampaniją įdėjo daug jėgų.
V.Putiną nustebino A.Navalnas
Koks vaizdas dabar? Daugelis Maskvoje tikisi, kad V.Putino pareiškimo apie dalyvavimą rinkimuose galima laukti ne anksčiau nei gruodžio viduryje. Bet ir tai priklausys nuo to, ar į rinkimus jis eis po valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ skėčiu, ar kaip nepriklausomas kandidatas.
Daugelis Maskvoje tikisi, kad V.Putino pareiškimo apie dalyvavimą rinkimuose galima laukti ne anksčiau nei gruodžio viduryje.
Rusijos spaudoje svarstoma, kad V.Putino pareiškimo apie rinkimus reikėtų laukti gruodį – po to, kai Federacijos Taryba specialiu pranešimu „atidarys“ kampaniją, bet prieš tai, kai „Vieningoji Rusija“ gruodžio 22–23 dienomis susirinks į suvažiavimą.
Trumpa kampanija V.Putinui gali būti naudinga – esą į nuobodų procesą jis įneš nemažai dramos, o būsimieji jo oponentai neturės daug laiko mesti prezidentui rimtą, kruopščiai paruoštą iššūkį.
Negana to, opozicija net negali susitarti dėl vieno kandidato. Realybės šou žvaigždutės Ksenijos Sobčiak kandidatūra tik suskaldė Kremliaus kritikus – netrūksta analitikų, teigiančių, kad šią žurnalistę į rinkimus pasiuntė pats V.Putino režimas.
Aleksejui Navalnui į rinkimus durys jau užtrenktos – teistumas neleidžia jam registruoti kandidatūros.
Tiesa, šis opozicionierius akivaizdžiai nustebino Kremlių savo atkaklumu. Prieš metus paskelbęs apie savo ambicijas dalyvauti prezidento rinkimuose, A.Navalnas tiesiog siautėja „YouTube“, kur nuolat atakuoja ir V.Putiną, ir nepopuliarų premjerą Dmitrijų Medvedevą.
Kai anksčiau šiais metais A.Navalnas pakvietė rusus į gatves, pakluso dešimtys tūkstančių daugybėje Rusijos miestų – ne tik Maskvoje ir Sankt Peterburge. Ypač daug atėjo jaunimo, kuriam patinka A.Navalno retorika ir nusibodo putiniškas „stabilumas“.
Paties V.Putino aplinka mano, kad jaunimo širdis pavergs ne gatvėse, o internete, kuris kol kas „priklauso“ A.Navalnui. Esą reikia ne „Naši“ tipo dirbtinių jaunimo judėjimų, o aktyvesnės veiklos pasauliniame voratinklyje.
„The Independent“ šaltinių teigimu, prezidento administracijoje jau sustiprintas „interneto skyrius“, be to, bandoma kurti jaunuomenei patrauklius siužetus – V.Putinas neseniai apsilankė interneto paieškų sistemos „Yandex“ būstinėje.
Žinoma, naudojamasi ir botais bei troliais, kurie skaitmeninėje erdvėje formuoja „naujovišką, teigiamą jaunimo politiką“.
Nori ne stabilumo, o pokyčių
Tikslas aiškus: parodyti, kad būtent V.Putino prezidentavimas reiškia šviesią ateitį. Tačiau toks skaitmeninis naratyvas iš tiesų sunkiai suderinamas su analogine realybe – faktu, kad V.Putinas yra senstantis lyderis, ir paprasčiausia ekonomine tikrove.
Vladimiras Solovėjus: „Vis labiau jaučiama, kad artėjantys rinkimai reiškia ne ateitį, o pabaigą.“
Recesija galbūt jau baigėsi, tačiau daugelio Rusijos gyventojų realiosios pajamos ketverius metus nuosekliai smuko. Be to, apklausos rodo, kad visuomenė nori nebe stabilumo, o permainų.
Anot Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto profesoriaus Valerijaus Solovėjaus, Kremlius taip ir nepasiūlė rimtos reformų programos. Net prieš rinkimus žadamas ne klestėjimas, o efektyvumas.
„Vis labiau jaučiama, kad artėjantys rinkimai reiškia ne ateitį, o pabaigą“, – mano V.Solovėjus.
Buvęs V.Putino patarėjas, nuo 2012 metų Kremlių kritikuojantis Glebas Pavlovskis irgi teigė manantis, kad režimas „įžengė į paskutinę fazę“: „Kad ir kokius paaiškinimus girdėtume, šia kampanija siekiama pasiruošti Rusijai po Putino.“
Esą jau dabar verda kova dėl to, kas vadovaus vyriausybei po kitų metų kovo prezidento rinkimų. Bent jau pagal Rusijos konstituciją ministro pirmininko postas pagal svarbą nusileidžia tik prezidento pareigoms.
Klanų kova jau prasidėjusi
Spalį „Bloomberg“ rašė, kad dabartinis premjeras D.Medvedevas esą gali būti paaukotas, o kaip galimi jo įpėdiniai minėti Maskvos meras Sergejus Sobjaninas, Centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina ir pramonės ministras Denisas Manturovas.
Tačiau „The Independent“ šaltiniai dabar tvirtina, kad D.Medvedevas „psichologiškai atsigavo“ po A.Navalno atakų prieš jį. Kaip teigia politikos analitikas Konstantinas Gazė, D.Medvedevo atleidimas „dabar nieko pernelyg neišspręstų“.
Dar vieno gerai informuoto šaltinio teigimu, V.Putinas beveik neabejotinai savo aplinkoje pasiliks tuos, kuriuos geriausiai pažįsta.
„Kalbant apie paskyrimus, Putinas yra konservatyvus žmogus, kuris nesiima pokyčių, jei neprivalo jų imtis. Be to, jei kažkas atrodo savaime suprantama, tas kažkas neįvyks. Putinui patinka būti nenuspėjamam – jis su niekuo nesitaria“, – kalbėjo „The Independent“ pašnekovas.
Glebas Pavlovskis: „Jis yra tragiškas personažas, priverstas pats organizuoti savo specialiąją operaciją.“
Apie V.Putiną, kaip apie kitais nepasitikintį lyderį, kalbėjo ir daugiau dienraščio šaltinių. Anot G.Pavlovskio, apie savo ketinimus prezidentas neprasitarė net artimiausiems bendražygiams: „Jis yra tragiškas personažas, priverstas pats organizuoti savo specialiąją operaciją“.
„Putino vidinis ratas – labiau ne kabinetas, o caro dvaras – labai jį brangina ir nenori jo paleisti. Jiems Putinas reikalingas labiau nei jie jam. Kai tik jis pasitrauktų, prasidėtų klausimai – iš kur pinigai? Kas jūs apskritai esate?“ – svarstė G.Pavlovskis.
K.Gazė pripažino, kad garantijų dėl V.Putino dalyvavimo rinkimuose iš tiesų trūksta, o tai esą sukėlė „didžiulių įtampų“ vyriausybės širdyje: „Net jei Putinas sugebės atidėti savo pareiškimą iki gruodžio, prasidės klanų kova, svaidymasis kompromatais. Toks mūšis, tiesą sakant, jau prasidėjęs.“
Norėjo pasitraukti iš pareigų?
Bene įdomiausia tai, kad trys skirtingi šaltiniai „The Independent“ teigė, jog V.Putinas praėjusių metų rudenį rimtai svarstė pasitraukti iš prezidento posto. Jis esą buvo paliepęs savo patikėtiniams sukurti jo pasitraukimo scenarijus.
Viena idėjų buvo pirmalaikiai prezidento rinkimai – dar pernai gruodį. Taip pat kalbėta apie konstitucinę reformą – svarstyta, kad reikalingas viceprezidento postas, kad vykdomąją valdžią galėtų perimti sovietiniam politbiurui analogiškas naujas politinis organas.
Trys skirtingi šaltiniai „The Independent“ teigė, kad V.Putinas praėjusių metų rudenį rimtai svarstė pasitraukti iš prezidento posto.
Pernai visas Rusijos politinis elitas tikėjosi, kad JAV prezidento rinkimus laimės demokratė Hillary Clinton, tad esą bandyta tokiais staigiais pokyčiais sumaišyti buvusiai Amerikos valstybės sekretorei kortas. Maskva neabejojo, kad H.Clinton politika Rusijos atžvilgiu bus itin kieta.
Netikėta Donaldo Trumpo pergalė tokius skaičiavimus pavertė niekais. Bet dar svarbiau buvo tai, kad V.Putinas tiesiog nerado žmogaus, kuriam galėtų perleisti valdžią.
Pernai Kremliuje, tiesa, buvo minima Tulos srities gubernatoriaus Aleksejaus Diumino pavardė. „Juo Putinas pasitiki“, – teigė vienas „The Independent“ šaltinis.
Kiti svarstė, jog V.Putinas kaip tik pasinaudojo buvusiu savo apsaugininku A.Diuminu, kad pasėtų nerimą savo „nesuvaldomoje“ aplinkoje. „Diuminas nepriklauso vidiniam ratui, tad jis gąsdina bajorus“, – tvirtino vienas pašnekovas.
Valstybė – ant politinės krizės slenksčio
Panašu, kad į pasistumdymus Kremliuje įsivėlę klanai dėl būsimo V.Putino įpėdinio nesutars. V.Putinas beveik per du dešimtmečius pastatė sumaniai subalansuotą ir personifikuotą politinę sistemą, tad jo pasitraukimo pasekmės būtų itin reikšmingos.
„Negali būti antro Putino. Kai pasitrauks jis, pasitrauks ir sistema, – įsitikinęs V.Solovėjus. – Visi tie neformalūs ryšiai, tie klijai, kurie išlaiko sistemą, irgi dings.“
„Negali būti antro Putino. Kai pasitrauks jis, pasitrauks ir sistema, – įsitikinęs V.Solovėjus. – Visi tie neformalūs ryšiai, tie klijai, kurie išlaiko sistemą, irgi dings.“
Analitiko teigimu, elitui nepadėtų ir sprendimas paskirti nepatyrusius technokratus į gubernatorių postus visoje Rusijoje – esą taip įtampa tik padidėtų.
„Nėra jokių pinigų, tad gali ateiti diena, kai nebus įmanoma išspręsti net vietinės reikšmės problemų. Tada prasidės streikai, tada reaguos Maskva. Protestai, masinės demonstracijos – to neįmanoma prognozuoti“, – svarstė V.Solovėjus.
Daugelis „The Independent“ pašnekovų manė, kad Rusija yra atsidūrusi ant didelės politinės krizės slenksčio – kad sistema „išsekino pati save“ ir „balansuoja ant krašto“.
„Pastarąjį kartą taip jaučiausi žlungant Sovietų Sąjungai, – pripažino V.Solovėjus. – Nerimą man kelia tai, kad ir kiti žmonės, atsimenantys tuos įvykius, man teigia, jog jaučiasi lygiai taip pat.“
