Vienpusė tiesa
Pagal mainų programą Kazachstane viešintis pedagogas S.Staponkus kartu su studentais klausėsi profesorės paskaitos apie Afrikos ir Azijos istoriją. Netrukus pasisuko kalba apie Krymą.
Profesorė, tarsi anądien sutiktas taksistas, pradėjo litaniją apie Maidano metu prievartaujamas moteris, plėšiamus žmones, iš Pabaltijo siunčiamus apmokytus smogikus.
Profesorė tvirtino, kad Krymas po Rusijos ir Osmanų imperijos karų visada priklausė rusams. S.Staponkus iš auditorijos leptelėjo neatsargią repliką, jog iki XVIII a. ten gyveno totoriai. Ir prasidėjo...
„Net nemėginau daugiau veltis į provokacijas, kuomet paskaitos metu profesorė, tarsi anądien sutiktas taksistas, pradėjo litaniją apie Maidano metu prievartaujamas moteris, plėšiamus žmones, iš Pabaltijo siunčiamus apmokytus smogikus. Ir apie Krymą, kuris visada buvo Rusijos. Nemėginau, nes studentėliai, man paklausus „ir jūs taip manot?“, nuo profesorės neatsiliko”, – pasakojo šviežius įspūdžius S.Staponkus
Gimtasis kaimas išleido į mokslus
Pedagogas sako pirmą kartą gyvenime susidūrė su tikra cenzūra. Internetas lyg ir laisvas, tačiau Almaty mieste, buvusioje Kazachstano sostinėje, naršyklės neleidžia atverti puslapių su renkamais parašais, ukrainiečių įkelta vaizdo ir kita “neteisinga” informacija.
Uždaresnėje aplinkoje, kur nepasiekia cenzūra, pedagogui iš Šiaulių teko su Kazachstano studentais pakalbėti ir atviriau – apie ekonomiką ir išgyvenimą prorusiškame Kazachstane.
Magistrantė teigė, kad jos šeima, kaimynai ir visas miestelis surinko pinigų tam, kad ji galėtų išvykti studijuoti.
Viena magistrantė pasakojo, kad dirba pilnu krūviu mokykloje ir gauna 200 dolerių algos. Būsto nuomos kainos – vilnietiškos. Maisto kainos – lietuviškos.
Magistrantė teigė, kad jos šeima, kaimynai ir visas miestelis surinko pinigų tam, kad ji galėtų išvykti studijuoti. Dabar ji yra vienintelė gimtuosiuose kraštuose ir apylinkėje kažko pasiekusi – pamačiusi Europą. Tai pažymėta ir jos mokyklos garbės lentoje.
Po kelių tokių istorijų S.Staponkus paprašė studenčių leisti apmokėti vakarienės sąskaitą.
Neseniai Kazachstane kilo masinių sujudimų, kurie labai greitai buvo nutildyti. Daugiausiai neramumų kilo dėl staigaus valiutos nuvertėjimo, kuris siekė ir 20 procentų.
Ukrainoje mėginant banke išsikeisti dolerius, iš pedagogo buvo pareikalauta paso kopijos. Kam tai reikalinga? Paaiškinama – kad suvaldytų „vaikštančius“ pinigus. Uzbekistane išsikeisti užsienio valiutą banke išvis neįmanoma. Todėl vietinių somų, pažeidžiant griežtus įstatymus, tenka rizikuoti išsikeisti turgelyje.
Kazachstanas vejasi 2050-uosius
Draugai vis prašo S.Staponkaus atsiųsti kuo daugiau Kazachstano nuotraukų, tačiau istorijos mokytojas jų publikuoja labai nedaug: „Nesijaučiu saugus, kai ties kiekvienu kvartalu vaikšto kareiviai, policija nepatikliai reikalauja mano paso, greitai užgniaužiami visi protestai, kažkam pasibaigiantys ir mirtimi.“
Vis dėlto keliautojas atsiuntė keletą vaizdelių. Dauguma jų – su kazachų tautos tėvo atvaizdu – Nursultanu Nazarbajevu. „Jis yra visur. Gerbiamas, mylimas, geras, nes, anot eilinio kazacho, blogus darbus už jo nugaros daro korumpuota valdžia.“
Jo portretai visur – virš universiteto pagrindinio įėjimo, metro stotelėse, su mokslo pirmūnais, sportininkais ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jo parašas dominuoja ir ant vietinės valiutos – tenge kupiūrų.
Ar žinote, kad Kazachstanas jau pavijo 2030-ųjų metų planą? Dabar sparčiai vejamasi 2050-ųjų planų.
Trisdešimtmečiams ir vyresniems šį bei tą primena plakatai apie pasiektus ir siekiamus planus. Ar žinote, kad Kazachstanas jau pavijo 2030-ųjų metų planą? Dabar sparčiai vejamasi 2050-ųjų planų.
Kazachstanas ir Almaty turi kuo pasigirti. Pavyzdžiui, vienu naujausių pasaulyje metro. Kiekviena stotelė – meno kūrinys. Bilietėliai elektroniniai. O štai autobuse rūkantis bei telefonu kalbantis vairuotojas gali parduoti ir popieriaus skiautę – išsimušk.
Be to, šioje šalyje labai pigūs degalai. Dyzelino 1 litro kaina nesiekia 0,90 Lt. A-98 markės benzinas – apie 1,20 Lt.