„Šiuo metu jie turi bendrą priešą ir tai juos vienija. [...] Tačiau, atgavus Mosulą, jų požiūriai ir interesai išsiskirs. Visi jie tarpusavyje konkuruoja ir turi skirtingas vizijas, kas ir kaip turėtų valdyti Mosulą. Tad tikėtina, kad bus politinių nesutarimų“, – mano R.Mansouras.
Galiausiai „Islamo valstybė“ Mosule bus nugalėta
„Atėjo mūsų pergalės valanda ir kova dėl Mosulo išvadavimo prasideda. Šiandien skelbiu šios herojiškos operacijos pradžią, kad būtumėte išlaisvinti iš DAESH teroro ir priespaudos. Su Dievo pagalba greitai susitiksime ant Mosulo žemės atšvęsti išlaisvinimo ir jūsų išgelbėjimo. Visos religinės grupės vėl gyvens kartu“, – spalio 17 d. per valstybinę televiziją paskelbė Irako ministras pirmininkas Haideras al Abadi.
Pradėta ilgai planuota operacija, kuria siekiama iš „Islamo valstybės“ atkovoti Mosulą – antrą pagal dydį Irako miestą, laikomą paskutine džihadistų tvirtove šalyje. Mosulą džihadistai kontroliuoja nuo 2014 m. vasaros. „Islamo valstybė“ Mosulą laiko savo sostine, tad tai yra jų tariamos valstybės simbolis. Tai didžiausias grupuotės miestas. Skaičiuojama, kad jame yra iki 1,5 mln. gyventojų. Jungtinės Tautos baiminasi, kad iš miesto gali bėgti per 1 mln. žmonių.
Operaciją dėl Mosulo vykdo Irako kariuomenė, sunitų ir kurdų pešmergų kovotojai. Iš viso jų yra apie 30 tūkst. Į šią operaciją įsitraukė ir JAV oro pajėgos. Be to, manoma, kad džihadistų gretos siekia 5 tūkst. kovotojų.
Organizacijos „Chatham House“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos ekspertas Renadas Mansouras mano, kad galiausiai „Islamo valstybė“ Mosule bus nugalėta, jų kovotojai ir lyderiai bus pašalinti iš miesto. Jo teigimu, niekas tuo neabejoja, tik klausimas, kiek visa tai truks.
„Tai priklauso nuo to, kiek „Islamo valstybė“ bus nusiteikusi kovoti. Jie tam ruošėsi 2,5 metų. Jau nuo tada, kai užėmė miestą. Jie nori ir tikisi kovos mieste, o ne už jo ribų, nes dėl to išaugs civilių aukų skaičius ir pats mūšis bus sudėtingesnis. Gali užtrukti, kol iš džihadistų bus perimti pastatai, gatvės. Ypač kai „Islamo valstybės“ kovotojai kausis iš ligoninių, bursis mokyklose ir sieks, kad būtų kuo daugiau civilių aukų. Bus labai sudėtinga“, – įsitikinęs R.Mansouras.
Valstybės kūrimo problema vis tiek liks
Manoma, jog užėmę miestą džihadistai pradėjo jame slėpti bombas, kasti tunelius, kad galėtų iš pasalų pulti ateinančius karius. Kaip sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius, „priešas yra pasirengęs ir nebijo mirti“. Dalis „Islamo valstybės“ kovotojų mėgins bėgti, bet yra pakankamai mirtininkų, kurie kovos iki galo, todėl kova gali užtrukti.
Tikėtina, kad po kovų Mosulas bus nuniokotas kaip ir kiti atkovoti miestai. K. Girnius mano, jog Mosulas yra per didelis, kad būtų visiškai sugriautas, tačiau galimi dideli nuostoliai, dėl kurių sunitai gali kaltinti šiitų valdžią.
„Čia yra netiesioginė sunitų sostinė ir vėl galėtų kilti įtarimų, kad bombarduojama buvo sąmoningai, siekiant pakenkti ne tik „Islamo valstybei“, bet ir jiems. Taigi yra labai daug problemų, kurias didele dalimi sukėlė JAV invazija 2003-iaisiais: valstybė žlugo ir suskirstė į tris dalis, kurioms – šiitams, sunitams ir kurdams – sunku sugyventi. Net ir užkariavus Mosulą bei išvarius „Islamo valstybę“ iš Irako teritorijos, vienybės ir normalios valstybės kūrimo problema vis tiek liks“, – pastebi K.Girnius.
Šiuo metu jie visi turi bendrą priešą ir tai juos vienija. Visi nori atsikratyti „Islamo valstybės“. Tačiau, atgavus Mosulą, jų požiūriai ir interesai išsiskirs, – mano R.Mansouras.
Trys konfliktuojančios Irako grupės – šiitai, sunitai ir kurdai – prieš „Islamo valstybę“ kovoja išvien. R.Mansouro teigimu, jie žino, kad, jei nedalyvaus mūšyje, neteks įtakos Irake. Jo manymu, atgavus Mosulą, dabar esančios vienybės šalyje nebeliks.
„Šiuo metu jie visi turi bendrą priešą ir tai juos vienija. Visi nori atsikratyti „Islamo valstybės“. Tačiau, atgavus Mosulą, jų požiūriai ir interesai išsiskirs. Visi jie tarpusavyje konkuruoja ir turi skirtingas vizijas, kas ir kaip turėtų valdyti Mosulą. Tad tikėtina, kad bus politinių nesutarimų“, – mano R.Mansouras.
Situacija Irake dar kurį laiką nebus stabili
Skirtingos grupės Irake turi savų interesų. Anot ekspertų, šiitai, kurie šiuo metu turi centrinę valdžią šalyje, nori vientisos valstybės. Kol antras pagal dydį Irako miestas yra „Islamo valstybės“ rankose, šalies valdžia atrodo nepajėgi.
Kontroversiškai vertinamos sukarintos šiitų grupuotės, siekiančios atkeršyti „Islamo valstybei“ už šiitų žudymą, taip pat prisideda prie kovos dėl miesto. Baiminamasi, kad vėliau jie gali siekti kontrolės tradiciškai sunitams priklausančioje teritorijoje.
Kurdai norėtų, kad Irakas būtų federacinė valstybė, sudaryta iš trijų teritorijų, tačiau neaišku, kokia bus jų padėtis nukovus džihadistus. Kurdai jau turi šiek tiek autonomijos Šiaurės Irake, tačiau, prisidėdami prie Mosulo išvadavimo, jie tikisi gauti daugiau teisių.
Tradiciškai Mosulas laikomas sunitų miestu, todėl šie nori jį susigrąžinti. Nors „Islamo valstybę“ taip pat sudaro sunitai, fanatiški šios grupuotės kovotojai žiauriai baudžia kitus jų veiksmams ar ideologijai nepritariančius sunitus.
K.Girnius sako, kad po Mosulo išvadavimo Irake situacija dar kurį laiką nebus stabili: „Klausimas, kokio vaidmens sieks šiitai. Jei iš vyriausybės žmonių bus daugiau ir jei šiitai gaus įtakingesnes vietas, tai vėl sudarys sąlygas ateities konfliktams, nes sunitai manys, kad valdžia ir šiitai išnaudojo progą vėl juos nustumti į šoną ir užimti tai, kas jiems priklauso.“
„Islamo valstybės“ veikla gali persikelti ir į Vakarų valstybes
Atsižvelgiant į tai, kad Iraką valdo šiitai ir kovose taip pat dalyvauja sunitams priešiškos sukarintos šiitų grupuotės, bijoma, kad vėl gali kilti konfliktų ir šiitai imtųsi žiaurių veiksmų prieš sunitų karius bei civilius. Ekspertai teigia, kad, kol šios kovos nesiliaus, Irakas negalės tapti stabilia valstybe.
Islamo valstybė“ bus sunaikinta, bet, jei sunitai vėl bus niekinami ir skriaudžiami, atsiras kitų organizacijų, – mano K.Girnius.
„Tai jau vyksta 13 metų po JAV intervencijos. Pirma buvo kariuomenės pasipriešinimas, tada – „Al-Qaeda“, paskui – „Islamo valstybė“. „Islamo valstybė“ bus sunaikinta, bet, jei sunitai vėl bus niekinami ir skriaudžiami, atsiras kitų organizacijų. Jos gal nebus tokios įtakingos, kaip „Islamo valstybė“, bet partizaninis pasipriešinimas ir terorizmas tęsis“, – mano K.Girnius.
Anot ekspertų, atkovojus Mosulą „Islamo valstybė“ susilpnės, tačiau jos nariai toliau veiks Irake ir kitur. R. Mansouro nuomone, dalis grupuotės lyderių ir kovotojų pasitrauks į Siriją, o, išlaisvinus miestą, didesnis judėjimas vyks slaptai, kaip darė „Al-Qaeda Irake“.
„Jie veiks kaip sukilėlių grupuotė, naudodami asimetrinės kovos taktikas. Tai reiškia, taikysis į civilius Bagdade ir kituose pagrindiniuose miestuose. Jie lauks kitos progos ir tikėsis, kad politinis sprendimas šalyje nebus priimtas. Būtent to jie ir siekia“, – sako Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos ekspertas.
K.Girnius mano, kad, išvarius „Islamo valstybę“ iš Mosulo, grupuotės kovotojai galiausiai per pusantrų metų turėtų būti išstumti ir iš Rakos Sirijoje, tačiau jų veikla gali persikelti ir į Vakarų valstybes.
„Stebuklas, kad šitokia grupė žmonių taip ilgai išsilaiko. Ir išsilaiko iš dalies dėl to, kad ir Irakas, ir Sirija yra žlugusios valstybės, kuriose siautėja pilietinis karas – jie tuo pilietiniu karu šiek tiek prisidengia. Ilgainiui, manau, nukariavus Mosulą, dėmesys bus kreipiamas į jų sostinę Sirijoje Raką. Manau, kad jie irgi bus išstumti iš Rakos. Kalifatas žlugs, bet atskiri kovotojai ir atskiri būriai liks, tad toliau vykdys teroristines akcijas, pusiau partizanines kovas“, – teigia politologas.
Anot K.Girniaus, dabar jau pabrėžiama, kad su priešu reikia kovoti visur, tad „Islamo valstybė“ ragins žmones kovoti ne čia, o mėginti sprogdinti reikšmingus objektus Vakarų sostinėse.
Ekspertai neabejoja, kad „Islamo valstybė“ Mosule bus nugalėta, tačiau lieka neaišku, kaip Irakas atrodys išvarius džihadistus. Galima tik numanyti, kad stabilumo jame dar teks palaukti.
