P.Castillo suėmimas po to, kai jis praėjusią savaitę bandė paleisti parlamentą ir valdyti dekretu, visoje šalyje sukėlė kelias dienas trukusius protestus, per kuriuos žuvo septyni žmonės.
Teisėjas tuomet nurodė P.Castillo suimti septynioms dienoms, o trečiadienį jis turėjo būti paleistas į laisvę.
Tačiau prokurorai vėlai antradienį pateikė prašymą palikti jį kardomajame kalinime 18 mėnesių.
Teisėjas Juanas Checkley posėdį dėl naujo prašymo trečiadienį atidėjo iki ketvirtadienio, gynybos advokatams pareiškus, kad jie iš prokuroro gavo ne visus dokumentus.
Jis taip pat nurodė pratęsti P.Castillo sulaikymą dar 48 valandoms.
P.Castillo, kairiųjų pažiūrų buvęs mokyklos mokytojas, šiai politinio nestabilumo kamuojamai Pietų Amerikos valstybei, kurioje per šešerius metus buvo išrinkti šeši prezidentai, vadovavo tik 17 mėnesių.
Trumpą jo valdymo laikotarpį lydėjo kova dėl valdžios su opozicijos dominuojamu Kongresu ir šeši tyrimai jo ir jo šeimos atžvilgiu, daugiausiai dėl korupcijos.
Kai praėjusį trečiadienį jis paskelbė, kad paleidžia Kongresą ir valdys dekretu, jam grėsė trečioji apkalta.
Tačiau įstatymų leidėjai nubalsavo už jo atleidimą ir netrukus po to jis buvo suimtas, kai bandė bėgti į Meksikos ambasadą ir prašyti prieglobsčio.
J.Castillo paskirta viceprezidentė Dina Boluarte buvo prisaikdinta kaip jo įpėdinė, tačiau jai kol kas nepavyko sumažinti įtampos, dėl kurios keliose šalies dalyse kilo smurtinių policijos ir protestuotojų susirėmimų.
Trečiadienį visoje šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį, gynybos ministras Alberto Otarola paskelbė, kad šios priemonės, kuri galios 30 dienų, buvo imtasi dėl „vandalizmo aktų ir smurto, kelių blokavimo“.
Jis pridūrė, kad, galiojant nepaprastajai padėčiai, „laikinai sustabdoma judėjimo ir susirinkimo laisvė“ ir taip pat gali būti įvesta nakties metu galiosianti komendanto valanda.
Po bandymo paleisti parlamentą ir valdyti dekretu praėjusią savaitę suimto P. Castillo šalininkai reikalauja jį paleisti ir surengti naujus rinkimus. Tad naujoji prezidentė D.Boluarte trečiadienį vėl pamėgino sumažinti įtampą ir paragino naujus rinkimus surengti 2023 metų gruodį.
Sekmadienį ji sakė sieksianti kitus visuotinius rinkimus surengti dvejais metais anksčiau – 2024 metų balandį, o ne 2026 metų liepą, – tačiau tai nepatenkino protestuotojų, kurie toliau reikalavo jos atsistatydinimo, blokavo kelius keliuose šalies miestuose ir susiremdavo su saugumo pajėgomis.
