Šis neįprastai kritiškas kreipimasis yra griežčiausia tokio rango Rusijos veikėjo žodinė ataka prieš D.Medvedevą, kuris išvakarėse dramatiškomis aplinkybėmis atleido 18 metų Maskvai vadovavusį J.Lužkovą, nurodydamas, kad šis praradęs jo pasitikėjimą.
Griežtas J.Lužkovo kreipimasis į prezidentą išsakytas laiške, kuris Kremliui buvo nusiųstas sekmadienį vėlai vakare, tačiau tik trečiadienį ryte paskelbtas opozicinio žurnalo „Novoje Vremia“ tinklalapyje.
„...mūsų šalyje baimė išsakyti savo nuomonę egzistuoja nuo 1937-ųjų“, – savo laiške rašo J.Lužkovas, turėdamas galvoje metus, kai kulminaciją pasiekė sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais vykdytos represijos ir didysis teroras.
„Jei šalies vadovybė savo pasisakymais palaiko šią baimę, jei mūsų Valstybės Dūmoje kalbama, kad parlamentas – ne vieta diskusijoms, nesunku pereiti prie situacijos, kai šalyje yra tik vienas vadovas, kurio žodžiai „iškalami granite“ ir kuriuo reikia visada besąlygiškai sekti. Kaip tai sugretinti su Jūsų raginimais „plėtoti demokratiją“?“ – klausė buvęs meras, kreipdamasis į valstybės vadovą.
J.Lužkovą, kuris Maskvos meru buvo paskirtas 1992 metais prezidentaujant Borisui Jelcinui, vargu ar būtų galima laikyti tikru demokratu.
Šie buvusio mero komentarai veikiausiai nepadarys įspūdžio jo paties liberalių pažiūrų kritikams, kaltinantiems J.Lužkovą sankcionavus jėgos naudojimą prieš opozicijos organizuojamų mitingų dalyvius ir homofobija.
D.Medvedevas stengiasi vaizduoti save kaip prezidentą reformatorių, siekiantį skatinti demokratijos plėtrą Rusijoje ir modernizuoti šalį.
J.Lužkovas savo laiške pabrėžė aktyviai rėmęs idėją grąžinti tiesioginius regionų lyderių rinkimus, kurie buvo panaikinti 2004 metais, o teisė skirti federacijos subjektų vadovus perduota Kremliui.
J.Lužkovo atleidimą kai kurie analitikai laiko vienu drąsiausių D.Medvedevo žingsnių nuo atėjimo į valdžią 2008-aisiais, kuriuo siekta eliminuoti potencialiai pavojingą oponentą prieš 2012 metais vyksiančius valstybės vadovo rinkimus.