„Pasiekėm galimybių ribą“, – prisipažino premjeras Stefanas Löfvenas. Gyventojų nuotaika taip pat pavojingai keičiasi: nėra tos savaitės, kad šiaurietiško dangaus nenušviestų gaisro pašvaistė, – vienas po kito padeginėjami pabėgėliams skirti pastatai.
Švedija ir anksčiau garsėjo kaip humaniškumo viršūnė, nes skaičiuojant pagal gyventojų kiekį, jokia kita Europos valstybė nepriimdavo tiek daug pabėgėlių. Tarkime, demografo Gunnaro Heinsohno duomenimis, 2013 metais dešimčiai tūkstančių gyventojų teko 57 pabėgėliai, o Vokietijai atitinkamai – tik 15 pabėgėlių.
„Pasiekėm galimybių ribą“, – prisipažino premjeras Stefanas Löfvenas. Gyventojų nuotaika taip pat pavojingai keičiasi.
Anksčiau Švedija buvo ypač populiari buvo tarp bėglių iš Irako. Siodertaljėje, į pietus nuo Stokholmo esančiame mieste, gyvena didžiausias pasaulyje skaičius išeivių iš Irako. O prasidėjus karui Sirijoje Švediją kaip politinio prieglobsčio šalį netruko atrasti sirai. Didelė dalis jų ir dabar visais įmanomais keliais traukia į šią šiaurės valstybę, kur jau gyvena jų draugai ar giminės.
Prognozuojama, kad šįmet maždaug devynis su puse milijono gyventojų turinti šalis priims iki 190 000 politinio prieglobsčio prašytojų, taigi 40 000 daugiau, nei dar neseniai manyta. Tarp jų – daug be suaugusių palydos atvykstančių vaikų bei paauglių.
„Padėtis – beprecedentinė“, – perspėjo Migracijos tarnybos direktorius Andersas Danielssonas. Šį mėnesį kiekvieną savaitę atvyksta po 9 000 žmonių.
Tokia liberali šalies pabėgėlių politika kelia vis didesnį gyventojų nepasitenkinimą, ką parodė ir rugsėjo mėnesį vykę rinkimai, – juose svetimtaučiams priešiškai nusiteikę Švedijos demokratai (SD) surinko 13 procentų balsų ir tapo trečiąja pagal dydį politine jėga šalyje.
Štai ir dabar, kol vyriausybė karštligiškai ieško sprendimų susidariusiai padėčiai, dalis piliečių protestuoja drastiškais metodais, – padeginėdami pabėgėliams apgyvendinti numatytus pastatus. Naujausias gaisras užfiksuotas ketvirtadienį, kai pietų Švedijoje esančiame miestelyje užsiliepsnojo buvę senelių namai, turėję priglausti pabėgėlius.
Baugus kaistančios atmosferos požymis yra ir šią savaitę pramoniniame Trolhetano mieste Kronano mokykloje įvykdytas išpuolis. Kaip paaiškėjo, kaukėtas užpuolikas, kardu nužudęs mokytoją ir mokinį, veikė iš „rasistinių paskatų“.
Švedijos žiniasklaida jau informavo apie tai, jog jaunas nusikaltėlis internete skleidė medžiagą, kurioje šlovinama nacių Vokietija ir Adolfas Hitleris. Be to, jo kritika buvusi nukreipta prieš islamą ir Švedijos imigracijos politiką.
Švedijos dešinieji populistai kalba apie katastrofą
Šalies valdžia vis dažniau ir atkaliau kritikuojama dėl pernelyg liberalios imigracijos bei pabėgėlių politikos. Taip pat ir dėl nesugebėjimo į švedų visuomenę deramai integruoti šalyje jau gyvenančių imigrantų.
Trijų didžiausių šalies miestų Stokholmo, Malmės ir Geteborgo priemiesčiuose pereitais metais jau ne sykį kilo smurtiniai susidūrimai tarp jaunų migrantų ir policijos. Net ir humaniškumo viršūnei Švedijai nepavyksta išvengti su didele imigracija susijusių problemų. Ir čia miestai aplimpa migrantų getais, kuriuose telkiasi perspektyvos neturintys, integruotis į šalies darbo rinką nesugebantys žmonės.
Kitas kritikų punktas – atkaklus Švedijos nenoras keisti savo liberalią migracijos politiką. Danija ir Norvegija šiuo klausimu elgiasi kitaip, vis labiau griežtindamos politinio prieglobsčio taisykles. Danija netgi iš esmės sustabdė šeimų susijungimą. Norvegijoje pabėgėliui pirmojo pokalbio migracijos tarnyboje tenka laukti nuo keturių iki šešių mėnesių. Tuo metu jis neturi teisės dirbti. Todėl dauguma ir renkasi Švediją, kur panašių suvaržymų nėra.
Išlaidos migrantams jau dabar sprogdina savivaldybių biudžetus. Ir nematyti jokios prošvaistės, jokios vilties, kad bus lengviau.
O išlaidos migrantams jau dabar sprogdina savivaldybių biudžetus. Ir nematyti jokios prošvaistės, jokios vilties, kad bus lengviau. Migracijos tarnybos paskaičiavimu, pabėgėlių reikalams šįmet prireiks 29 milijardais kronų (apie trim milijardais eurų) daugiau lėšų, nei buvo numatyta.
Pagaliau premjeras Löfvenas, nebeatlaikydamas spaudimo, Briuselyje pareiškė: „Švedija paprasčiausiai nebepriims savo dalies pabėgėlių, kol kitos šalys nedarys to paties.“ Dešiniųjų populistų Švedijos demokratų teigimu, dosni pabėgėlių politika privedė šalį prie katastrofos. Jie reikalauja referendumo pabėgėlių klausimu ir antireklamos kampanijos, kokią jau vykdo kaimynai danai.
Sugriežtindami politinės prieglaudos įstatymą ir apkarpydami išmokas, danai gerokai sumažino savo patrauklumą pabėgėliams bei migrantams.
Poveikio neteko ilgai laukti, – kitaip nei Švedijoje, ten pastaraisiais mėnesiais politinio prieglobsčio prašėsi tik keletas tūkstančių žmonių. „Danų pavyzdžiu norime ir mes skelbimais užsienio šalių laikraščiuose paaiškinti, kad pasakų šalies, kurioje galima patogiai gyventi nieko neveikiant, ir kurios jie ieško Švedijoje, nebėra“, – sakė SD lyderis.
