Statybos vėluoja visu dešimtmečiu ir 12 milijardų eurų viršija biudžetą. Planai pradėti eksploataciją šiemet vėl nukeliami – kol kas į 2024 metus.
Flamanvilio problemos nėra kažkuo išskirtinės. Praėjusį mėnesį pagaliau pradėjusi veikti naujausia Suomijos atominė elektrinė turėjo būti baigta dar 2009-aisiais.
Kilus karui Ukrainoje Europa suskubo ieškoti būdų nutraukti savo priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų ir naftos, taigi branduolinės energetikos patrauklumas auga – vilioja galimybė pasigaminti energijos savo šalyje ir turėti patikimą šaltinį.
Branduolinė energija galėtų padėti užkirsti kelią Europai gresiančiam energijos trūkumui, teigia entuziastai. Ji papildytų pagrindinę veiklos kryptį, pradėtą dar prieš karą – siekį pereiti prie saulės, vėjo energijos ir kitų atsinaujinančių technologijų, siekiant ambicingų kovos su klimato kaita tikslų.
„Vladimiro Putino invazija Europai iš naujo apibrėžė mūsų energetinio saugumo gaires, – sakė Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis. – Prognozuoju, kad branduolinė energija Europoje ir kitur atgims – tai lems energetinis nesaugumas.“
Tačiau kaip tą branduolinį atgimimą paversti tikrove – sudėtingas klausimas.
