Shiro Suzuki (Širo Suzukis) šią pastabą išsakė po to, kai gegužę Didžiojo septyneto (G-7) šalys priėmė atskirą dokumentą dėl branduolinio nusiginklavimo. Jame raginama branduolinius ginklus naudoti kaip atgrasymo priemonę.
„Dabar atėjo laikas parodyti drąsą ir priimti sprendimą atsisakyti priklausomybės nuo branduolinio atgrasymo, – trečiadienį taikos deklaracijoje sakė S. Suzuki. – Kol valstybės priklausys nuo branduolinio atgrasymo, negalėsime sukurti pasaulio be branduolinių ginklų.“
Pasak jo, Rusijos keliama branduolinė grėsmė paskatino kitas branduolines valstybes paspartinti savo priklausomybę nuo branduolinių ginklų arba didinti pajėgumus, taip dar labiau padidinant branduolinio karo riziką. Meras pridūrė, kad Rusija nėra vienintelė branduolinio atgrasymo pavojų kelianti šalis.
1945 metų rugpjūčio 6 dieną Jungtinės Valstijos ant Hirošimos numetė pirmąją pasaulyje atominę bombą, sunaikindamos miestą ir nusinešdamos 140 000 žmonių gyvybes. Po trijų dienų antroji ataka prieš Nagasakį pražudė dar 70 000 žmonių.
Tų metų rugpjūčio 15 dieną Japonija pasidavė, taip užbaigdama Antrąjį pasaulinį karą ir beveik pusę amžiaus trukusią agresiją Azijoje.
11 val. 2 min. – laiku, kai virš pietinio Japonijos miesto sprogo bomba, ceremonijos dalyviai, skambant taikos varpo dūžiams, pagerbė aukų atminimą tylos minute.
S. Suzuki išreiškė susirūpinimą, kad laikui bėgant ir prisiminimams blėstant tragedija gali pasimirši. Tuo tarpu išgyvenusieji jaučiasi nusivylę dėl lėtos nusiginklavimo pažangos, taip pat dėl to, kad atominio bombardavimo realybė ir jų patirti išgyvenimai dar nėra plačiai žinomi visame pasaulyje.
Susirūpinimas kilo po to, kai socialiniuose tinkluose kilo didelis ažiotažas dėl dviejų šios vasaros kino hitų „Barbės“ (Barbie) ir „Openheimerio“ (Oppenheimer), dėl kurių sutapusios premjeros net paplito junginys „Barbenheimeris“. Tokios reakcijos sukėlė pasipiktinimą Japonijoje.
„Barbės“ ir J. Roberto Oppenheimerio (J. Roberto Openheimerio), padėjusio sukurti atominę bombą, biografijos derinys paskatino socialinių tinklų vartotojus platinti šmaikščius vaizdelius – memus, įskaitant sprogimo sukeltą grybo formos debesį. Kai kurie japonai tokias tendencijas vertina kaip šiurpių Nagasakio ir Hirošimos bombardavimo tragedijų sumenkinimą.
S. Suzuki, kurio tėvai buvo „hibakušai“, išgyvenę atominį bombardavimą, sakė, kad šios tragedijos realybės pažinimas yra atspirties taškas siekiant pasaulio be branduolinių ginklų. Mero teigimu, išgyvenusiųjų liudijimai yra tikras atgrasymas nuo branduolinių ginklų naudojimo.
Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida), kuris asmeniškai minėjime nedalyvavo, savo vaizdo pranešime pripažino, kad dėl didėjančios įtampos ir konfliktų, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje, kelias į pasaulį be branduolinių ginklų tapo sunkesnis. Be to, anot jo, nusiginklavimo judėjimą apsunkina ir gilėjantis tarptautinės bendruomenės susiskaldymas.
F. Kishida, parlamente atstovaujantis Hirošimai, siekia parodyti G-7 įsipareigojimą dėl branduolinio nusiginklavimo, tačiau užsitraukė išgyvenusiųjų pyktį, nes pateisino branduolinių ginklų turėjimą atgrasymo tikslais ir atsisakė pasirašyti Branduolinių ginklų uždraudimo sutartį.
S. Suzuki pareikalavo, kad vyriausybė ir šalies įstatymų leidėjai skubiai pasirašytų ir ratifikuotų sutartį bei stebėtojo teisėmis dalyvautų artėjančiame susitikime, kad aiškiai parodytų Japonijos pasiryžimą atsisakyti branduolinių ginklų.
Vašingtono sąjungininkė Japonija kliaujasi JAV branduoline apsauga. Sąjungininkėms stiprinant bendradarbiavimą saugumo srityje, siekiant kovoti su Kinijos ir Šiaurės Korėjos branduolinių ir raketinių ginklų keliamomis grėsmėmis, Tokijas siekia dar didesnės apsaugos.
Pagal naująją nacionalinio saugumo strategiją F. Kishidos vyriausybė siekia stiprinti kariuomenę, daugiausia dėmesio skirdama smogiamiesiems pajėgumams.
Sveikatos ir visuomenės gerovės ministerijos kovo mėnesio duomenimis, 113 649 išgyvenusieji, kurių amžiaus vidurkis – 85 metai, yra pripažinti „hibakušais“ ir turi teisę gauti valstybės medicininę paramą.
Daugelis kitų, įskaitant tuos, kurie vadinami „juodojo lietaus“ – radiacijos – aukomis, vis dar negauna paramos. Šis klausimas susijęs su Nagasakio gyventojais, kurie 1945 metais atsidūrė po atominio bombardavimo sukeltu grybo pavidalo debesiu, tačiau nepateko į vyriausybės nustatytą zoną, kurioje galima gauti išgyvenusiųjų po atominės bombos sprogimo – „hibakušų“ – pažymėjimus ir sveikatos išmokas.
