Panašių priekaištų Rusija nuolat pažeria NATO ir JAV jau keliolika metų. Esą priimdamas į savo sudėtį Baltijos kraštus, Lenkiją ir kitas šio regiono šalis Aljansas sulaužė dar 1990 metais Michailui Gorbačiovui, tuomečiui Sovietų Sąjungos prezidentui, duotą pažadą.
„Tokio pažado nebuvo“, – įsitikinusi Harvardo universiteto profesorė M.E.Sarotte, kurios tyrinėjimų objektas – šaltojo karo pabaiga. Šiuos savo teiginius ji iliustruoja naujai atrastais archyviniais dokumentais, kurie buvo paskelbti minint Berlyno sienos griūties 25-metį.
Tokio pažado nebuvo, – įsitikinusi M.E.Sarotte
Profesorės teigimu, Baltijos šalių, Lenkijos, Vengrijos ir kitų buvusio Varšuvos pakto šalių narystės NATO klausimas iš viso su Maskva niekada nebuvo aptarinėjamas Sovietų Sąjungos laikais, kadangi tuo metu nebuvo realu šias valstybes priimti į Aljansą.
Tačiau Maskva labai dažnai primena, kad neva M.Gorbačiovas buvo gavęs tokį pažadą, ypač garsiai apie tai kalbama paaštrėjus Rusijos ir Vakarų santykiams dėl krizės Ukrainoje. Šia tema mėgsta diskutuoti Rusijos ekspertai ir politikai, ją pasičiupo ir propagandą platinančios žiniasklaidos priemonės, tuo bandydamos pateisinti Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Krymo aneksiją. Taip norima pasiteisinti – Rusija tik ginasi nuo NATO ketinimų į savo sudėtį priimti ir Ukrainą.
Harvardo profesorė itin atidžiai tyrinėjo šaltojo karo pabaigą, ypač derybas su M.Gorbačiovu dėl Vokietijos suvienijimo. Sovietų Sąjungos prezidentas labai priešinosi suvienytos Vokietijos narystei NATO, todėl buvo siūlyti ir tokie variantai, kad šioje šalyje nebus Aljanso kariuomenės, nors ji taps nare. Apie 1990 m. vidury tai jau buvo vienintelis galimas variantas, o Maskvai, kaip kompensacija, suteikta keliolikos milijardų markių paramos statyti butus iš Rytų Vokietijos išvedamiems kariškiams.
Tuo metu Vašingtonas įtikino ir Didžiąją Britaniją bei Prancūziją, kad priėmus suvienytą Vokietiją į NATO ir tuometę Europos Sąjungą Vakarai tik sustiprės.
Vokietija susivienijo 1990 metų spalį ir jau nebebuvo jokios kalbos apie NATO plėtros sustabdymą. Apie tai nekalbėta ir po 1993-ųjų, kai JAV prezidentu tapo Billas Clintonas, kurio administracija ir apsisprendė leisti Lenkijai, Čekijai bei Vengrijai siekti narystės NATO.
