„Atrodo kaip po branduolinio karo“: prancūzų salynui smogė galingas uraganas

Majotą, Prancūzijos užjūrio teritorijos statusą turintį salyną, kurį savu laiko ir Komorų valstybė, nusiaubė galingiausias uraganas per 90 metų.

Pasak BBC, šiuo metu gelbėtojai kartu su pastiprinimu iš Prancūzijos „šukuoja“ salas ieškodami išgyvenusiųjų.

Teigiama, kad į Majotą jau išvyko 110 gelbėtojų iš Prancūzijos. Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau taip pat planuoja asmeniškai apsilankyti Majote, kad įvertintų padarytą žalą ir koordinuotų tolesnę pagalbą.

Vietos prefektas pažymėjo, kad žuvusiųjų skaičius gali siekti tūkstančius. Paklausta apie žuvusiųjų skaičių, Prancūzijos vidaus reikalų ministerija žurnalistams teigė, kad „sunku suskaičiuoti visas aukas“.

BBC pridūrė, kad nustatyti tikslų žuvusiųjų Majoto salose skaičių sunku ir dėl didelio skaičiaus dokumentų neturinčių migrantų. Preliminariais skaičiavimais, tokie žmonės sudaro apie trečdalį iš 320 000 salyno gyventojų.

„Jau tris dienas neturime vandens“, – žurnalistams pasakojo vienas salyno sostinės Mamudzu gyventojas.

„AP“/„Scanpix“/Ciklonas „Chido“

„Kai kurie mano kaimynai kenčia nuo bado ir troškulio“, – antrino kitas.

Žurnalistų teigimu, ciklonas „Shido“ sugriovė ištisas salyno gyvenvietes. Vėjo gūsių greitis siekė 225 kilometrus per valandą.

Kaip teigia vietos sinoptikai – ciklonas sukėlė stipriausią audrą regione per daugiau nei 90 metų.

„Keliai visiškai užblokuoti, pravažiuoti beveik neįmanoma. (...) Mums reikia vandens ir maisto, juos reikės atvežti“, – pabrėžė Mamudzu meras Ambdilwahedou Soumaila.

Mahometas Ishmaelis, taip pat gyvenantis Mamudzu, komentare naujienų agentūrai „Reuters" sakė, kad „Shido" padariniai yra "kaip branduolinio karo“.

„Mačiau, kaip dingo visas rajonas“, – kalbėjo jis.

Gruodžio 15 d. į Majotą atskrido pirmasis lėktuvas su medikais, vaistais ir perpylimui paruoštu krauju iš Reunjono salos, kito Prancūzijos užjūrio regiono, esančio maždaug už 1400 km nuo salyno.

„Reuters“/„Scanpix“/Ciklonas „Chido“

Žurnalistų teigimu, gelbėjimo operacijas labai apsunkina sugadinta infrastruktūra, įskaitant nutrauktas elektros linijas ir nuolaužomis užverstus kelius. Kai kuriose salyno vietovėse labai trūksta maisto, vandens ir pastogės.

„Didžiausią susirūpinimą man kelia badas. Kai kurie žmonės nuo šeštadienio neturi nei maisto, nei vandens“, – Prancūzijos žiniasklaidai sakė Majoto senatorius Salama Ramia.

BBC priminė, kad Prancūzija kolonizavo Majotą 1841 m., o XX a. pradžioje prie savo užjūrio teritorijų prijungė tris pagrindines kaimynines salas, sudarančias Komorų salyną.

„Reuters“/„Scanpix“/Ciklonas „Chido“

1974 m. Komorų salos paskelbė nepriklausomybę, tačiau Majotas nusprendė likti Prancūzijos užjūrio regiono dalimi. Salos gyventojai yra labai priklausomi nuo Prancūzijos finansinės pagalbos ir jau seniai kovoja su skurdu, nedarbu ir politiniu nestabilumu.

Apie 75 proc. gyventojų gyvena žemiau nacionalinės skurdo ribos, o nedarbo lygis svyruoja tarp kas trečio gyventojo, apibendrino žurnalistai.